| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės iniciatyva Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas, kuriomis siekiama ieškoti narkotikų dekriminalizavimo alternatyvų.
Siūlomi projektai, anot „valstiečių“, turi tą patį tikslą, kaip ir šiuo metu Seime svarstomas Laisvės partijos visų narkotinių medžiagų mažo kiekio dekriminalizavimas – sudaryti sąlygas žmonėms išvengti Baudžiamojo kodekso pasekmių, jei jie narkotines ar psichotropines medžiagas vartoja epizodiškai, nedideliais kiekiais, laiko ar kitaip disponuoja jas savo reikmėms bei sutinka gydytis priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (esant diagnozuotai priklausomybei) arba sutinka lankyti ir lanko teisės aktų nustatyta tvarka rengiamus kursus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą tuo atveju, kai priklausomybė nėra diagnozuota.
„Projektais siekiama ne kurti narkotikų vartojimą normalizuojančią aplinką, o paskatinti narkotikus vartojančius asmenis keisti savo elgesį, motyvuoti gydymuisi bei specializuotų kursų lankymui. Dekriminalizavimas pats savaime neišsprendžia narkotikų vartojimo problemų, ir, kaip kitų valstybių, antai Estijos patirtis rodo, dekriminalizavus narkotikus dažnai laukia staigus perdozavimų augimas, o mažėjimas prasideda tik išplėtus pagalbos vartojantiems asmenims galimybes. Kitų valstybių, tos pačios Olandijos, patirtis rodo, kad net ir dekriminalizavimo atveju išlieka didelis, dažnai – net didesnis, nei Lietuvoje, nelegalių narkotikų vartojimas bei nusikalstamumas apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Atlikto Portugalijos narkotikų politikos vertinimo išvadose konstatuojama, kad jei dekriminalizavimas vykdomas kaip vienintelė priemonė, neišplečiant pagalbos galimybės, tai gali tik pabloginti situaciją. Vienintelis kelias viso to išvengti – keisti žmonių elgesį ir siekti, kad jie narkotikų nevartotų. Tai tvariausias sprendimas“, – sako LVŽS šešėlinis sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga.
Pasak Seimo narės Agnės Širinskienės, Seimui opozicinėje darbotvarkėje teikiamais projektais siūloma išplėsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo sąlygas, nes šiuo metu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas netaikomi už dalį veikų disponuojant mažais narkotikų kiekiais savo reikmėms.
„Tokias veikas dažniausiai atlieka jauni žmonės, jos būna epizodinės, susijusios tik su vartojimu savo reikmėms, disponuojant mažais narkotikų kiekiais. Tad, be abejo, jų pavojingumas gerokai skiriasi, pavyzdžiui, lyginant su kitomis veikomis: prekyba narkotikais, narkotikų kontrabanda. Tuo tarpu dabar nėra galimybės, pavyzdžiui, nutraukti ikiteisminį tyrimą, jei asmuo savo reikmėms siuntėsi nedidelį narkotinių medžiagų kiekį ir dabar, supratęs, jog elgėsi netinkamai, pradeda gydytis nuo priklausomybės. Mūsų projektai numato tokią ikiteisminio tyrimo nutraukimo galimybę. Be abejo, sudėjome ir saugiklius, kad teise nebūtų piktnaudžiaujama: apsisprendus nutraukti gydymąsi ikiteisminis tyrimas automatiškai būtų atnaujinamas. Ikiteisminis tyrimas būtų atnaujinamas ir tuo atveju, jei asmuo nusikalstų pakartotinai. Be to, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų kreiptis jau teisti asmenys, recidyvistai, asmenys, kuriems praeityje buvo taikytas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, tačiau jie pakartotinai padarė tas pačias veikas. Panašios sąlygos jau egzistuoja, kai asmeniui ikiteisminis tyrimas nutraukiamas kitais pagrindais, tad teisės sistemai toks reguliavimas yra gerai žinomas, o prokuratūra ir teismai turi patirtį jį taikyti“, – teigia šešėlinė LVŽS teisingumo ministrė Agnė Širinskienė.
Seimo „valstiečiai“ tikisi, kad pateikti projektai bus svarstomi kartu su narkotikų dekriminalizavimą įteisinančiais teisės aktais ir sulauks Seimo narių paramos, nes vis dažniau Seime girdimos abejonės narkotikų dekriminalizavimu. Narkotikų dekriminalizavimo projektams nepritarė ir Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija.
Kokiais atvejais būtų galimas ir negalimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės?
Pagal siūlomą projektą, „asmuo, kuris įtariamas neteisėtai gaminęs, perdirbęs, įgijęs, laikęs, gabenęs ar siuntęs narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ar asmuo, kuris kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino daręs tokią nusikalstamą veiką ir, jei tuo atveju, kai tokiam asmeniui diagnozuota priklausomybė nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, jis savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą bei pradėjo priklausomybės nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gydymą, arba, jei tuo atveju, kai tokiam asmeniui nediagnozuota priklausomybė, tas asmuo savanoriškai sutiko lankyti teisės aktų nustatyta tvarka rengiamus kursus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą bei šiuos kursus lanko“.
Projektas numato, kad nurodytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris padarė kelias nusikalstamas veikas arba kuris yra pavojingas recidyvistas, arba asmuo, kuris turi teistumą, arba asmuo, kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas.
Baudžiamojo kodekso pakeitimo projekte siūloma numatyti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naujas nusikalstamas veikas arba nepabaigęs nutraukė pradėtą priklausomybės nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gydymą arba nebaigė lankyti visų teisės aktų nustatyta tvarka rengiamų kursų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Baudžiamojo proceso kodekse siūloma nustatyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų nutraukiamas, kai įtariamasis pradeda gydytis priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų arba lankyti teisės aktų nustatyta tvarka rengiamus kursus apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą. Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras privalėtų priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
Projektus teikia Seimo nariai Aurelijus Veryga, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Algirdas Stončaitis, Lukas Savickas, Dainius Gaižauskas, Asta Kubilienė, Guoda Burokienė, Saulius Skvernelis, Aušrinė Norkienė, Agnė Širinskienė.
Kaip šiuo metu reglamentuota atsakomybė už nedidelį kiekį narkotikų
Pagal šiuo metu galiojančias Baudžiamojo kodekso nuostatas, asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.
Jei asmuo nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jam, kai nereikia gydymo, nėra prieinamos kitos alternatyvos (pvz., kursai apie narkotikų žalą) ir asmuo, kaip nurodoma dokumentų aiškinamajame rašte, netenka galimybės pasinaudoti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas šiuo metu nuo baudžiamosios atsakomybės netaikomas ir už dalį veikų, pvz., siuntimąsi, gabenimą asmeniniam vartojimui ir (ar) nedideliais kiekiais.
ELTA
0 0 1 0 0 0 0
0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 2 0 0 1 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
