Valdžios sprendimas labiausiai prisidirbusiems biudžetininkams: kirs per piniginę

Jau kelias savaites nerimsta aistros dėl miesto biudžetinių įstaigų, kurios, kaip paaiškėjo atlikus auditą, Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšas naudojo ne pagal paskirtį. Iš pradžių ketinta bausti 16 grubiausius pažeidimus padariusių įstaigų iš 37, sumažinant joms asignavimus. Tačiau kilus politinėms diskusijoms, nuspręsta sankcijas taikyti ir patiems mokyklų vadovams – jiems šiemet teks tenkintis gerokai kuklesniais atlyginimais.

Etaplius.lt jau prieš kelias savaites rašė apie skandalą, kai 42-ose Šiaulių įstaigose - mokyklose, lopšeliuose darželiuose, gimnazijose ir kitose - atlikus auditą už 2016 metus, paaiškėjo, jog net 37 jų savivaldybės biudžeto lėšas naudojo ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, pinigai buvo naudojami avansiniams mokėjimams, algoms, viršijančioms tarybos nustatytus maksimalius darbo užmokesčio dydžius, prekėms, paslaugoms ar turtui įsigyti, negavus tarybos sutikimo ar neinformavus savivaldybės administracijos. Finansinės drausmės pažeidimų dydis buvo įvairus - vienur ne pagal paskirtį naudoti šimtas ar keli šimtai eurų, kitur – net keliolika tūkstančių.

Tuomet spręsta, kokių sankcijų reikėtų imtis. Situaciją žiniasklaidai pristatęs meras Artūras Visockas tada sakė, kad bene pirmą kartą Šiaulių miesto viešųjų įstaigų administravimo istorijoje biudžetininkams bus pritaikytas savotiškas lėšų išieškojimas. Tiesa, nuspręsta skirti ir nemenką „amnestiją“ - iš 37 prasižengusiųjų įstaigų tik 16-ai, kuriose nustatyti grubiausi pažeidimai, 2018 metais sumažinti asignavimus.

Tačiau užvirusios diskusijos, prasidėję mokyklų vadovų pasiteisinimai, neva jie nežinojo ir niekas jiems nepaaiškino, kaip reikėtų elgtis su lėšų likučiu metų pabaigoje, kad teisės aktai – labai neaiškūs, situaciją dar paaštrino. Po dar miesto tarybos posėdyje pasigirdusių politikų svarstymų, kad negarbinga bausti visą mokyklos bendruomenę, kai nusižengė jos vadovas, riebų tašką uždėjo Kontrolės bei Finansų ir ekonomikos komitetai. Juos paviešino meras Artūras Visockas.

„Paaiškėjo, kad Kontrolės komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas ir Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus darė įtaką Savivaldybės administracijos direktoriui Antanui Bartuliui, kad būtų priimti sprendimai dėl asmeninės įstaigų vadovų atsakomybės. Mano nuomone, tai yra teisėta, tačiau nėra visiškai teisinga. Jau vien dėl to, kad vienodą įvertinimą gaus ir tas vadovas kuris padarė 160 eurų nusižengimą, ir tas, kuris padarė tūkstantinius lėšų perkėlimus. Nepaisant susidariusios situacijos, ir toliau palaikysiu ir remsiu administracijos vadovo tolimesnius veiksmus ir sprendimus“, – teigė Šiaulių meras.

O sprendimas kai kuriems mokyklų direktoriams bus, ko gero, gan skausmingas.

„Mes šitą situaciją analizavome. Kalba eina apie 2016 metais padarytus pažeidimus, tačiau dabar, kai po sausio 10 dienos gavome pirmąsias ataskaitas ir vyko įstaigų vadovų vertinimas, mes surinkome informaciją ir apie šių įstaigų 2017-ųjų metų biudžeto panaudojimą. Ir, deja, iš tų 15 įstaigų, kurios buvo vertinamos , 9-iose vėl padaryti analogiškai pažeidimai. Tada man nieko nebeliko, kaip tik taikyti ir asmeninę atsakomybę vadovui. Kaip, beje, ir reikalavo A. Lankauskas ir J. Bartkus. Tiems 9-iems direktoriams pritaikėme personalinės atsakomybės instrumentus: iš galėjusio būti palankiausio vertinimo „labai gerai“ su galimybe gauti 40% priedą prie atlyginimo kintamosios dalies jų vertinimas buvo sumažintas per vieną laiptelį iki „gerai“ ir jis gavo tik 9% priedą. Tai štai mes ir pritaikėme šitą politikų siūlomą asmeninės atsakomybės instrumentą, kurį tikrai taikysime ir ateityje“, - verdiktą paskelbė A. Bartulis.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 1 000 eurų atlyginimą gaunantis įstaigos vadovas, sumažinus priedą, turės tenkintis 1 090 eurų alga vietoj iki šiol buvusių 1 400 eurų. Taigi, kiekvieną mėnesį „nuplaukiant“ po 310 eurų, 2018-ais metais nubaustojo direktoriaus piniginė suplonės beveik 4 000 eurų.

Administracijos direktorius tikisi, jog tokia situacija išmokys biudžetinių įstaigų vadovus būti atidesnius, naudojant savivaldybės biudžeto lėšas. A. Bartulis ironizuoja, kad jei prireiks, bus galima organizuoti direktoriams specialius kursus.

„Keista, kai aiškina, kad yra nesuprantami teisės aktai. Jeigu jie kelerius metus veikia, bet vis tiek sunku jį suprast, juk galima galų gale pasiklausti prieš savo veiksmus, pasitikrinti, išsiaiškinti. O dabar susidaro vaizdas, kad jeigu teisės aktas nesuprantamas, tada teks mums, administracijai, mokyti mokyklų vadovus skaityti ir skaičiuoti. Nes dalis direktorių tokią argumentaciją naudoja. Jie šaukia, kaip jiems reikia lentų, technikos, baldų... mes skiriame lėšas turto įsigijimui, o jie nevykdo tos programos. Asignavimų valdytojas negauna to pagerėjimo. Užtat padaro fiktyvią ekonomiją ir išsimoka sau Kalėdinę premiją. Tai kas gali toleruoti tokį gudravimą? Ir dar jie drįsta sakyt, kad jiems niekas nepasakė, ką daryti su lėšomis metams pasibaigus, jeigu jų lieka. Tai juk įstatyme parašyta: „Metams pasibaigus asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina į savivaldybės biudžetą ne vėliau kaip iki sausio 5 dienos.“. Na, kaip kitaip gali perskaityti šitą punktą?!?“, - piktinosi savivaldybės administracijos vadovas.

A. Bartulis priminė, kad biudžetinių įstaigų vadovai turi net tris teisinius būdus, kai metų pabaigoje reikia perskirstyti valdomus asignavimus. Jei vienoje srityje lėšų susitaupo, o kitoje pritrūko, direktoriai gali kreiptis ir gauti Savivaldybės tarybos pritarimą (jei lėšų sumos didesnės). Leidimą perskirstyti lėšas gali duoti ir Savivaldybės administracijos direktorius, o pačiu paprasčiausiu būdu - Strateginio planavimo ir finansų skyrius.