Aktualijos | 5 MIN.
Valdančiosios daugumos partneriai mano, kad kitą savaitę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija baigs derybas ir, papildę koalicinę sutartį, oficialiai įsteigs koalicinę tarybą.
Kaip Eltai teigė valdančiųjų Seimo frakcijų seniūnai, esminių nuomonių ar pozicijų skirtumų, tariantis dėl naujo bendradarbiavimo formato, nėra. Pasak jų, liko suderinti tik paskutines detales ir numatyti, kurie politikai sudarys koalicinę tarybą ir kaip dažnai ji turėtų posėdžiauti.
„Tikiuosi ir tikrai manau, kad kitą savaitę, išeinant vasaros atostogų, būtų įforminta. Ir per vasarą, esant reikalui, koalicijos taryba galėtų kartas nuo karto susirinkti“, – Eltai sakė Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Aš tikrai dedu viltis, kad koalicinės tarybos svarstomi klausimai padės mums aiškiai sutarti, ką laikome bendrais projektais, bendromis iniciatyvomis, kaip keliauja svarbiausi reformų klausimai, svarbiausi Seime ir Vyriausybėje svarstomi pakeitimai. Manau, kad tikrai dėl to sutarsime ir jau labai greitai tą susitarimą formalizuosime“, – nurodė „laisviečių“ seniūnas Vytautas Mitalas, akcentuodamas, kad, jo manymu, realu, jog toks sutarimas įvyks jau kitą savaitę.
„Manau, kad kitą savaitę tikrai įmanoma (pasirašyti – ELTA). Nejaučiu, kad būtų kokios nors nuomonių skirtybės“, – kolegoms antrino TS-LKD seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Koalicinėje taryboje – bent 7 nariai, posėdžiai galėtų vyktų kas mėnesį
Pasak Seimo narių, linkstama prie idėjos, kad koalicinę tarybą sudarytų mažiausiai 7 nariai – premjerė Ingrida Šimonytė, partijų pirmininkai Gabrielius Landsbergis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė bei parlamento frakcijų seniūnai.
„Jaučiu, kad esame sutarę dėl sandaros – kiek tų atstovų, kiekvienas turėsime po papildomą žmogų iš savo frakcijos. Vieni jau yra deleguoti, kiti jau ir taip žino, kad bus – pirmininkai ir seniūnai, premjerė“, – aiškino konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Visgi, neatmetama, kad tarybos sudėtis gali plėstis. Ilgamečio Seimo nario E. Gentvilo teigimu, apribojus tarybos narių skaičių, „už borto“ liktų kai kurie partijų pirmininkų pavaduotojai – pavyzdžiui, pilkuoju konservatorių kardinolu pramintas užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.
„Jeigu plėstumėme – tada frakcijų seniūnų pavaduotojai arba dar po kokį žmogų iš šalies. (...) Pavyzdžiui, jeigu kas nors nori įtraukti tik partijų pirmininkus ir frakcijų seniūnus – už borto lieka strategai, vadinkime, Jonas Survila. Tai jeigu partijos manytų, kad reikia pasikviesti žmonių iš šalies, tokią galimybę būtų galima numatyti“, – svarstė politikas.
„Bet jeigu nenumatysime – juk niekas nedraudžia partijų pirmininkams pasitarti su tais vadinamais už nugaros stovinčiais „pilkaisiais“ ar „plikaisiais“ kardinolais“, – juokavo E. Gentvilas.
Frakcijų seniūnai taip pat svarstė, kad koalicinė taryba veikiausiai šauks posėdžius kiekvieną mėnesį. Tačiau galutinio sutarimo dėl susitikimų periodiškumo dar nėra.
„Esame pasikeitę nuomonėmis ir dėl ritmiškumo – kad, matyt, sykį per mėnesį (rinktumėmės – ELTA). Nežinia, kaip ten vasaros metu pavyktų – ar gyvai, ar nuotoliu. Bet įsipareigojame turėti tam tikrą ritmiškumą“, – komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Periodiškumą numatysime, bet dėl jo dar reikia susitarti – koks jis bus“, – sakė E. Gentvilas, pridurdamas ir koalicijos sutarties papildyme numatomą įvesti rotacinio vadovavimo tarybai principą.
Vadinamajam „čekiukų“ skandalui sukėlus įtampas ne tik vidaus politikoje, bet ir valdančiosios daugumos gretose, konservatorių partijos prezidiumas nutarė palaikyti siūlymą steigti koalicinę tarybą.
Prezidiumo teigimu, koalicinę tarybą sudarytų premjerė, valdančiųjų koalicijų pirmininkai, frakcijų seniūnai ir po vieną papildomą frakcijų atstovą.
Mažieji koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – viešoje erdvėje jau anksčiau ne kartą išsakė nuogąstavimus dėl valdančiųjų darbo be koalicinės tarybos. Tačiau tuomet premjerė I. Šimonytė iniciatyvą vertino atsargiai.
etaplius TV
0
