Valdantieji susitarimą dėl švietimo rašo Vyriausybėje, opozicija – Seime

Vyriausybei pasiūlius susitarimo dėl švietimo projektą, procesas persikėlė į Seimą susibūrus politikų grupei dokumentui rengti, tačiau valdančiųjų ir opozicijos keliai išsiskyrė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad susitarimas toliau rengiamas Vyriausybėje, bet su projektu dirba ir Seimo laikinoji grupė dėl švietimo ateities. Grupę palikus „valstiečių“ atstovui, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai, joje liko tik opozicijos atstovai.

LVŽS pirmininkas R. Karbauskis opoziciją kaltina bandant „torpeduoti premjero iniciatyvą“ ir prieš rinkimus užsiimant „politiniais žaidimais“.

Seimo grupės, rengiančios susitarimą dėl švietimo,, pirmininko pavaduotoja liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad susitarimą ir turi rengti politinių partijų atstovai parlamente. Ji priminė, kad R. Karbauskis pirmasis sukritikavo premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlytą variantą.

„Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos ir ta iniciatyva tebėra, viskas vyksta, yra projektas, jo iš Vyriausybės niekas nepaėmė ir niekur neišnešė“, – BNS apie susitarimą dėl švietimo sakė R. Karbauskis.

„Tiesiog mes paprašėme Vyriausybės truputį daugiau laiko, mes dirbame ir atitinkamai su savo pasiūlymais mes išeisime į bendrą posėdį, kurį kvies premjeras. Tik klausimas, ar į jį ateis opozicija, nes jie, galvodami apie rinkimus, o ne apie švietimą, ėmėsi iniciatyvos“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.

„Seime buvo bandoma sudaryti grupę ne proporcijų principu, o konservatoriai ir liberalai pasikvietė E. Jovaišą, ir jis tuo metu nesupratęs, kad tai politinis žaidimas, o ne faktinis noras ką nors padaryti, sutiko dalyvauti, bet vėliau pasitraukė, kai tapo aišku, kad tai žaidimas dėl politikos“, – tvirtino R. Karbauskis.

Pasak Liberalų sąjūdžio vadovės V. Čmilytės-Nielsen, rengiant partijų susitarimą turi dalyvauti partijų atstovai ir būtų „mažų mažiausiai keista, jei jį rengtų iki pabaigos Vyriausybės atstovai“.

„Situacija tokia, kas labiausiai kritikavo Vyriausybės parengtą juodraštį? Bene R. Karbauskis jį labiausiai ir kritikavo. Aš manau, kad čia bandoma šiek tiek pamanipuliuoti, ir šitoj vietoj apmaudu, kad valdantieji ieško įvairių būdų, kaip nesudalyvauti, o dar vieną konfliktų lauką atverti tokiam svarbiam klausimui“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

LVŽS vadovas tvirtino, kad susitarimą gali pasirašyti vien valdančiosios partijos, nors tuomet jo ir nebūtų galima vadinti nacionaliniu.

„Premjeras bando padaryti tai, kas buvo padaryta su krašto apsaugos susitarimu, jis irgi buvo suderintas Vyriausybėje. Šioje situacijoje bandymas susitarimą iškelti iš Vyriausybės, sukurti darbo grupę Seime yra siekis torpeduoti premjero, Vyriausybės pastangas. Jei jie (opozicija – BNS) nepasirašinės, tada tikriausiai šitą susitarimą pasirašys koalicinės partijos ir pritariančios, o opozicinės nepasirašys. Ar tai bus nacionalinis susitarimas? Tikriausiai ne, bet žmonės žinos, kokia bus tolesnė politika, jei valdžioje išliks tie, kurie dabar yra“, – kalbėjo R. Karbauskis.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad ji dėl švietimo susitarimo yra pasirengusi diskutuoti „įvairiausiuose formatuose, ar tai būtų Prezidentūroje, ar kitur“. Tačiau jai kelia abejonių, ar tikrai Vyriausybė nori permainų, nes kai kuriuos susitarime pasiūlytus punktus galima įgyvendinti jau šiuo metu, Ministrų kabineto sprendimų lygiu.

„Manau, kad jie savo gerą valią dėl pokyčių švietimo sistemoje galėtų pademonstruoti jau dabar, nustatydami minimalų moksleivių skaičių klasėj ar atsisakydami jungtinių klasių. Tai yra absoliučiai Vyriausybės rankose, tam net įstatymų keisti nereikia. Tai būtų pirmas žingsnis, parodantis, kad iš tiesų siekiama susitarimo“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.

Sausio pradžioje Vyriausybė partijoms pasiūlė svarstyti susitarimo dėl švietimo projektą. Pagal jį, siūloma apsispręsti, ar siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą, visas jas, išskyrus pradines, ribotam laikui perduoti valstybės pavaldumui, ar savivaldybėms atiduoti tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą.

Susitarime siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių, didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.

LVŽS vadovas R. Karbauskis komentuodamas premjero iniciatyvą partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo ją sveikino, tačiau nepritarė laikinam mokyklų perdavimui Vyriausybei, kad ši priimtų sprendimus dėl tinklo pertvarkos. Šį siūlymą jis pavadino „per liberaliu“.

„Vyriausybė siūlo mokyklas laikinai atiduoti į pavaldumą Vyriausybei, o po to grąžintų po reformos. Aš čia sakau savo nuomonę, žinant, kokia mūsų partijos sudėtis, kad mūsų žmonės daugiausiai gyvenantys regionuose, šitas siūlymas tikriausiai yra per liberalus“, – BNS tuomet sakė R. Karbauskis.

Tuo tarpu pas premjerą susirinkę įvairių partijų atstovai sutarė, kad Vyriausybės siūlomą susitarimo dėl švietimo projektą toliau redaguos Seimo darbo grupė, jos vadovu išrinktas parlamentinio komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Jis netrukus iš pareigų pasitraukė.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę prie vieno stalo susodino švietimo, mokslo ekspertus bei politinių partijų atstovus ir paragino nedelsti sprendžiant švietimo problemas, nes tai nebeatidėliotinas valstybės prioritetas. Premjeras šalies vadovo sušauktą susitikimą dėl švietimo pavadino „pertekline diskusija“.

BNS