Valdantieji apmokestins šiaudų daržines ir negautą pelną?

Seimas antradienį po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, tačiau atmetė bene daugiausiai diskusijų kėlusį NT mokesčio įstatymo projektą. Jis grąžintas Finansų ministerijai tobulinti. Galutinis mokesčių reformos paketas iš esmės gali pakeisti šalies gyventojų ir verslo gyvenimą. Šiaulių regiono žemdirbiai ir verslininkai nuoširdžiai sako esantys pasirengę prisidėti prie valstybės gynybos finansavimo, tačiau tvirtina, jog tai turi būti daroma, remiantis atsakingais, nuosekliais ir proporcingais sprendimais. Antraip tai reikš, kad socialdemokratai šalies gyventojus per metus bus apgavę du kartus.

„Mums buvo šokas“

„Apmokestinti draudimą būtų visiška neteisybė. Tikimės, kad to nebus“, – sako Arūnas Grubliauskis, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas.

Valstybė šiek tiek remia pasėlių draudimą žemdirbiams, nes gamta dažnai iškrečia įvairių netikėtumų. „Ginkūnų agrofirma“ apdraudžia rapsą, vasarines kultūras, todėl žemdirbiams buvo didelis smūgis, šokas, išgirdus, kad ši draudimo rūšis jiems planuojama apmokestinti 10 proc.

Štai visai neseniai gausiai sužaliavę pasėliai pietinėje šalies dalyje buvo iškapoti krušos ar nukentėjo nuo stiprių šalnų. „Nuo to ir draudžiamės“, – sako žemės ūkio bendrovės vadovas ir paaiškina, kad žemės ūkio draudimas nėra pigus. Be to, draudimo kompanijos atlygina tik tai, kas buvo ūkininkų įdėta į pasėlius. Pelno iš negautų pajamų, to, kuris būtų gautas, pavyzdžiui, pardavus rapsų derlių, draudimas nekompensuoja.

„Mums būtų 0:0, bet dar ir tai apmokestinti? Tokio mokesčio niekada nebūdavo. Prieš keletą savaičių buvome susitikę Žemės ūkio bendrovių asociacijoje su Finansų ministerijos atstovais – viceministru, ministerijos darbuotojais – truputį kalbėjome apie šią situaciją, diskutavome“, – sako A. Grubliauskis, besitikintis, kad žemdirbiai buvo Finansų ministerijos suprasti ir nuo šios draudimo rūšies apmokestinimo atsitraukta.

„Ką reiškia apmokestinti šiaudų daržinę?“

ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ nuo 1992 m. užsiima mišria žemės ūkio veikla: gyvulininkyste, pienininkyste, augalininkyste. Bendrovė dirba 2 tūkst. hektarų žemės, kurios didžiąją dalį nuomoja. Taip pat bendrovė turi 600 karvių, todėl pusė jos pajamų – iš gyvulininkystės, kita – augalininkystės: rapsų, kviečių, miežių, daugiamečių žolių, kukurūzų.

Todėl, kalbėdamas apie prognozuojamą Nekilnojamojo turto (NT) mokestį, A. Grubliauskis apskritai trauko pečiais iš nuostabos. Juk žemės ūkio specifika ta, kad pastatai, kuriuose sandėliuojama produkcija, ilgiau nei pusmetį būna tušti.

„Javapjūtė vyksta greitai, grūdus reikia kažkur padėti, nes nėra tiek transporto, kad grūdai būtų iškart išvežami parduoti. Grūdai sandėliuojami bokštuose, jie ten būna, kol parduodi. Paprastai tai trunka iki Naujųjų metų, o vėliau pastatai stovi tušti. Mūsų bendrovei NT mokestis būtų didžiulis smūgis. Už ką jį mokėti? Už tai, kad pasidėjai grūdus trumpam?“ – klausia bendrovės vadovas.

Žemdirbiai bandė diskutuoti su Finansų ministerijos atstovais ir apie planuojamą NT mokestį, todėl tikisi, kad tokio, koks jis buvo suplanuotas, nebus.

„Netikiu, kad politikai tuščioje vietoje viską apmokestins. Suprantame, kad reikia lėšų krašto gynybai, bet esame įmonė, kuri sąžiningai moka visus nustatytus mokesčius, kaip ir kitos šalies įmonės. Bendrai visų mokesčių per metus – 70 dirbančių žmonių – sumokame 1,5 mln. Eur“, – sako jis.

Iki šiol žemės ūkis nuo NT mokesčio buvo atleistas, todėl A. Grubliauskis sako besitikintis, kad ir toliau taip bus: „Mes esame prie miesto, Registrų centras pastatus brangiai įkainavo, jų vertė yra nemaža, bet jie stovi pusę metų tušti. Ką reiškia apmokestinti šiaudų daržinę?“ – retoriškai klausia A. Grubliauskis.

„Kiekviena mokesčių reforma atneša daugiau žalos“

Žydrūnas Grinius, Šiaulių r. bendrovės „Grafų baldai“ vadovas, sako, kad kiekviena mokesčių reforma paliečia skaudžiai, nes verslas juk viską planuoja: užsakymus, kainas.

„Kainos ir atlyginimai – du susiję indai. Jei didiname kainas, turime kelti atlyginimus. Atlyginimams kylant, mes neturime iš ko didinti pelningumo, automatiškai nebegalime parduoti produkcijos užsienyje. Turime suprasti, kad kiekviena mokesčių reforma atneša daugiau žalos, ne naudos“, – sako verslininkas ir tęsia, kad juk visi supranta, jog geriausia mokesčius surinkti per didėjantį įmonių konkurencingumą ir didesnį parduodamų prekių kiekį.

NT mokestį verslininkai jau mokėjo, bet Ž. Grinius pastebi, kad darbuotojai, kurie bus priversti mokėti NT mokestį, tikėsis didesnių atlyginimų. Norint mokėti didesnius atlyginimus, teks branginti produkciją. Jei brangesnės produkcijos nebebus įmanoma eksportuoti į užsienį, darbo įmonėje bus mažiau. Juolab kad konkurentai, kurių šalyse nėra tokios mokestinės sistemos, kokia yra Lietuvoje, rinkai produkciją galės pasiūlyti pigiau.

Verslininkas sako, kad mokesčiai, skirti gynybai – būtini ir turi paliesti kiekvieną žmogų, nes esame visi vienodai atsakingi už savo ir artimųjų gyvybes, sveikatą ir saugumą.

„Pasiūlymų Vyriausybei teikėme daug, jie turi 1 proc. pakelti PVM, kurį turi mokėti visi, pagal išleidžiamų pinigų kiekį. Net bedarbis toks pat žmogus ir jis tokiu atveju sumokėtų gynybos mokestį. O dabar bandome kažkaip apžaisti, priešinti visuomenę, kad verslas turi sumokėti, o ne visi“, – sako jis.

„Socialdemokratai šalies gyventojus bus apgavę du kartus“

„Dalis verslo arba pasitrauks į kitas šalis, kur palankesnė mokestinė aplinka, arba į šešėlį. Kolegos sako, kad didesni ūkiai greičiausiai steigs uždarąsias akcines bendroves, nes ūkininkas dabar yra fizinis asmuo. Todėl, kad pelno mokestį planuojama kelti 1 proc., o besiverčiantiems individualia veikla, priklausomai nuo pajamų, iki 36 proc. nuo dabartinių 15-os“, – sako ūkininkas ir Joniškio r. savivaldybės tarybos narys Benjaminas Rimdžius.

Ūkininkas ir politikas apskritai sako, kad jei ši mokesčių reforma bus patvirtinta, tai reikš, kad socialdemokratai šalies gyventojus bus apgavę du kartus: vieną kartą dėl V. Blinkevičiūtės, antrą kartą – dėl mokesčių.

„Net jokios diskusijos nebuvo, kad mokesčių sistema keisis, nebuvo jos planuose. Viską leidžia iš dangaus buldozeriu. Politinė aplinka, politinė kultūra nėra priimtina. Įtampų šiuo metu yra visokių, reikia surinkti biudžetą papildomai, bet pasirinktas kelias yra nepriimtinas. Žmonės pradės gūžtis, ieškoti, ką daryti ir bus kaip su degalais. Iš didelio plano gaunasi didelis pajamų nesurinkimas“, – piktinosi B. Rimdžius.

Draudimo apmokestinimas – ekonomiškai neefektyvus

Kuršėniškis verslininkas Vidmantas Pikelis, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šiaulių rajono atstovybės vadovas, kalbėdamas apie siūlymą apmokestinti visas ne gyvybės draudimo išmokas 10 proc. tarifu, išskyrus civilinės atsakomybės draudimą, drąsiai sako – jis yra ekonomiškai neefektyvus ir nesavalaikis.

„Draudimas yra vienas iš pagrindinių verslo rizikos valdymo įrankių, jis padeda užtikrinti veiklos tęstinumą po įvairių incidentų. Šio mokesčio įvedimas padidins draudimo įmokas, sumažins draudimo paslaugų prieinamumą bei skatins verslus mažinti apsidraudimą. Tai padidins sisteminę riziką ir ilguoju laikotarpiu gali sukurti papildomą spaudimą viešiesiems finansams. Be to, tokio mokesčio įvedimas padidins prekių ir paslaugų savikainą, o tai reiškia galutinį kainų augimą gyventojams bei konkurencingumo mažėjimą verslui“, – tvirtina jis.

V. Pikelio įsitikinimu, valdančiųjų siekis panaikinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui, įmones priverstų sumažinti arba visai nutraukti tokio pobūdžio darbuotojų papildomą draudimą. Galiausiai to pasekmes pajustų visa valstybė.

„Savanoriškas sveikatos draudimas yra vienas iš svarbiausių darbdavių naudojamų motyvacinių įrankių, padedantis rūpintis darbuotojų sveikata, mažinti prarastų darbo dienų skaičių bei skatinti sveikesnę ir produktyvesnę visuomenę. Galiojanti GPM lengvata leidžia įmonėms efektyviau paskirstyti išteklius darbuotojų gerovei, skatinant prevenciją ir ankstyvą sveikatos sutrikimų valdymą. GPM lengvatos atsisakymas reikštų reikšmingą šių paslaugų pabrangimą, dėl kurio daug įmonių būtų priverstos mažinti arba visai nutraukti tokio pobūdžio darbuotojų papildomą draudimą“, – sako jis.

Toks žingsnis sumažintų darbdavių paskatas investuoti į darbuotojų sveikatos apsaugą ir apsunkintų galimybes gauti papildomų sveikatos priežiūros paslaugų, ypač tais atvejais, kai viešasis sektorius nepajėgus operatyviai reaguoti.

„Neigiamas poveikis būtų jaučiamas ne tik verslui, bet ir visai sveikatos apsaugos sistemai – padidėtų viešųjų paslaugų apkrova, ilgėtų eilės, o ilgalaikėje perspektyvoje tai neigiamai paveiktų visuomenės sveikatos lygį ir ekonominį produktyvumą“, – kalba verslininkas ir ragina išsaugoti šią lengvatą kaip svarbią paskatą tiek darbdaviams, tiek sveikatos sistemos tvarumui.

„Prieštarauja konstituciniam lygybės principui“

V. Pikelis sako sutinkantis, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas gynybos finansavimui šiandienos geopolitinių grėsmių kontekste turi būti prioritetas. Taip pat suprantamas ir valstybės poreikis skubiai surinkti papildomų lėšų, todėl jo siūlymas – svarstyti sprendimą, kad 1 proc. būtų padidintas PVM tarifas.

„Šis sprendimas būtų solidarus – kiekvienas šalies gyventojas prisidėtų prie nacionalinio saugumo užtikrinimo. Skaičiavimai rodo, kad, esant 1 000 Eur vartojimo krepšeliui per mėnesį, papildomos išlaidos siektų tik apie 10 Eur. Tai nedidelė, bet reikšminga suma, leidžianti piliečiams tiesiogiai prisidėti prie svarbiausio valstybės tikslo – saugumo“, – teigia jis.

Šiaulių r. verslininkų atstovo nuomone, diskusijos apie šio sprendimo regresyvumą turėtų būti vertinamos platesniame kontekste – socialinės paramos mechanizmai gali būti koreguojami, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias grupes, tačiau tai neturėtų tapti pretekstu, vengti kolektyvinės atsakomybės. „PVM padidinimą siūlome taikyti tik laikinai, aiškiai susiejant jį su gynybos finansavimu ir užtikrinant skaidrų lėšų panaudojimą“, – siūlo verslininkas.

Kalbėdamas apie pokyčius dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) V. Pikelis sako, kad rajono verslininkai nepalaiko siūlymo GPM tarifus taikyti visoms bendroms metinėms pajamoms (išskyrus dividendus), įvedant ryškią progresiją.

„Toks modelis prieštarauja konstituciniam lygybės principui ir iš esmės skirtingai traktuoja gyventojus pagal pajamų struktūrą bei šaltinį. Mokesčių sistema turi būti paprasta, prognozuojama ir aiški tiek dirbantiems gyventojams, tiek verslui. Sudėtingėjantis apmokestinimas mažina skaidrumą, kelia administracinę naštą, skatina mokesčių vengimą bei šešėlinės ekonomikos augimą. Be to, didesni GPM tarifai apsunkins aukštos kvalifikacijos specialistų išlaikymą ir pritraukimą. Tai reikšmingai sumažins Lietuvos konkurencingumą žmogiškųjų išteklių požiūriu ir padidins paskatas talentams rinktis darbą nuotoliniu būdu ar emigruoti. Skaičiuojant kartu su „Sodra“ ir PSD įmokomis, bendras mokestinis krūvis gali artėti prie 50 proc. – tai nepriimtina našta vidurinei klasei“, – paaiškina jis.

Prašo atsakingų ir nuoseklių sprendimų

Siūlomas pelno mokesčio padidinimas dar vienu procentu, nors ir nėra kritinis dydžiu, V. Pikeliui taip pat kelia rimtų abejonių. Nes tai būtų jau antras mokesčio didinimas per trumpą laiką, o tokie sprendimai mažina investicijų planavimo prognozuojamumą ir kelia abejonių dėl ilgalaikio mokestinio stabilumo.

Verslai dažnai priima sprendimus 5–10 metų laikotarpiui, vertindami bendras sąnaudas, galimus pelno pokyčius, grąžinamų paskolų terminus, darbuotojų atlyginimų augimą ir kitus veiksnius. Nenuoseklūs mokestiniai pokyčiai kelia riziką ne tik vietos verslams, bet ir mažina Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams.

„Manome, kad mokesčių reformos sėkmė priklauso nuo to, kiek ji atitiks esminius principus – prognozuojamumą, aiškumą, teisingumą ir ekonominį neutralumą. Verslas pasiruošęs prisidėti prie valstybės strateginių tikslų, įskaitant gynybos finansavimą, tačiau tai turi būti daroma remiantis atsakingais, nuosekliais ir proporcingais sprendimais“, – sako V. Pikelis.