Politika | 7 MIN.
Tikėtis, kad rudenį Seime valdančiųjų laukia ramesni laikai, vargu ar reikėtų. Politikų teigimu, apstu aplinkybių, kurios kaitins atmosferą tiek parlamente, tiek ir Vyriausybėje. Opozicinių socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas prognozuoja, kad politinį procesą parlamente kaip reikiant gali sujaukti kelių krizinių situacijų samplaikos sukelta „tobula audra“. O tokiam reiškiniui, įsitikinęs politikas, valdantieji nėra pasiruošę.
„Aš nemėgstu būti kažkokių apokaliptinių scenarijų piešėjas, bet tobulos audros scenarijus rudenį yra įmanomas. Visos prognozės – ekonominės, pandeminės, geopolitinės – ar jos išsipildys, ar net išsipildys dar nepalankesne linkme negu dabar įsivaizduojame, pamatysime. Mes dabar remiamės labai švelniais ekonominiais scenarijais, kad jei ir bus recesija, tai labai švelni ir nedidukė. Bet juk, neduok Dieve, gali būti visko“, – Eltai sakė socialdemokratas.
Politikas sutiko, kad valdančiosios daugumos laukia iššūkiai, kurių jie patys tiesiogiai kontroliuoti negali. Jei, pavyzdžiui, karą Ukrainoje sukėlęs Vladimiras Putinas toliau šantažuos Europą dėl dujų, energijos kainų didėjimas gali būti katastrofiškas.
Be to, jau dabar panašu, kad sąskaitos už centrinį šildymą didžiųjų šalies miestų gyventojams rudenį dar labiau didės. Ekspertai neatmeta, kad į viršų dar labiau gali šoktelėti ir maisto produktų kainos. Galiausiai niekur nedingo ir COVID-19 grėsmės. Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje pastaruoju metu nuolat augo. Ir nors Sveikatos apsaugos ministerija kol kas neseka kitų šalių pavyzdžiu ir pandeminių ribojimų neįveda, apie būtinybę ruoštis galimai koronaviruso bangai rudenį kalbama vis dažniau.
Valdančiųjų laukia iššūkiai: neaišku, ar užteks vienybės
Ir nors šios krizės Lietuvą slegia jau kurį laiką, opozicijai priklausančio G. Palucko manymu, suėjus joms visoms į krūvą, susitvarkyti valdantiems bus itin sunku. Ir pirmiausiai dėl to, kad Seimo rudens sesiją dešinieji pasitiks mažiau vieningi ir susitelkę nei buvo iki šiol.
Pavyzdžiui, valdančiųjų gretose stabilumo ir sutelktumo, regis, neatsiras daugiau dėl kilusių trinčių Kaliningrado tranzito klausimu. Sankcionuotų rusiškų prekių istorija tapo priežastimi ne tik opozicijai reikšti priekaištus užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Pakankamai garsiai ir valdančiųjų gretose tvirtinama, kad tranzito klausimu atsakingi asmenys ne viską padarė tinkamai ir gerai. Nors kol kas jų retorika iš esmės apsiriboja tik vienu klausimu ir raginimu nesusitaikyti su EK sprendimu, sakyti, kad jaučiamas nepasitenkinimas giliau nepalies buvimo daugumoje jausmo, ko gero, yra anksti.
Dirglumą koalicijos gretose gali padidinti ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta kritika. Valdančiuosius sukrėtė prezidentės pastabos apie tai, kokia Kaliningrado tranzito klausimu yra „nevykusi valdžia“. Pareiškimas, kad valdantieji dėl Kaliningrado tranzito blaškosi ir drebina kinkas, ne vienam konservatoriui buvo kaip karti piliulė. Ir tai pasitikėjimo valdančiąją daugumą sulipdžiusiems parlamentarams tikrai nepridėjo.
„Laisviečių“ iniciatyvos toliau kels trintis: klausimas, kurią pusę palaikys naujoji Seimo narė
Be to, niekur nedingo ir anksčiau trintis koalicijoje kėlę klausimai. Pavyzdžiui, klausimai, kaip valdantieji balsuos už nevienareikšmiškai vertinamus įstatymus dėl civilinės sąjungos ir nedidelio kiekio marihuanos dekriminalizavimo, netapo aiškesni. Ir ši situacija, kaip jau teko stebėti, turi potencialo klibinti koalicijos partnerių santykius.
Maža to, progresyvesnius įstatymo projektus palaikiusi Laima Andrikienė turi galimybę išmainyti Seimo narės mandatą į kėdę Europos Audito Rūmuose. Jei taip atsitiks, vietoje jos į parlamentą veikiausiai ateis Angelė Jakavonytė. Ir tokia rotacija, sprendžiant iš kai kurių moderniajam TS-LKD priklausančių politikų pirmųjų įspūdžių, gali padidinti gretas tų parlamentarų, kurie, būdami valdančiojoje daugumoje, nenori plaukti sinchronu su valdančiosios daugumos lyderiais. O tokių „nesiderinančių plaukikų“ konservatorių krikdeminiame sparne šiuo metu ne vienas. Panaši situacija ir Liberalų sąjūdyje – vadinamasis agroliberalų būrelis net pateikus kompromisinius variantus partnerystės ir dekriminalizavimo iniciatyvoms, garantijų palaikyti „laisviečiams“ svarbius projektus neduoda. O balsuojant dėl šių įstatymų projektų kiekvienas balsas „už“ gali būti aukso vertės. Taigi, klausimas, kaip greitai Laisvės partijos kantrybė senka laukiant jai svarbių įstatymų priėmimo. Ypač kai Seimo rinkimai ne už kalnų.
Visa tai leidžia kalbėti, kad mikroklimatas valdančiojoje daugumoje tikrai nebus šiltesnis nei buvo pavasario sesijoje. Su tuo sutinka ir G. Paluckas. Ir tai, pažymi jis, yra dar vienas argumentas, kodėl valdantieji nėra pasiruošę pasitikti galimai ištiksiančią „tobulą audrą“.
„Šiame kontekste tiek Vyriausybės pozicija, tiek visuomenės palaikymas ir mikroklimatas valdančiojoje koalicijoje, akivaizdžiai rodo, kad rimtiems sprendimams, kurie būtų reikalingi, bet nebūtinai populiarūs, jie yra tikrai absoliučiai nepasiruošę“, – sakė G. Paluckas.
„Mes matome kelių greičių koalicijoje veikimus: konservatorių frakcijoje turime trintis, yra mažieji koalicijos partneriai. Jie turi prisiimti atsakomybę už nepopuliarius sprendimus, o galimybę įgyvendinti savo programą turi ribotą galimybę. Ir šiuose atvejuose trūkinėjimai didėja“, – teigė politikas, dar kartą suabejodamas dešiniųjų daugumos potencialu.
„Man atrodo, kad valdančioji dauguma nėra tokios būklės, kad galėtų esant reikalui tvirtai kažką padaryti. Vienybė eižėja ir tai turės pasekmes. Opozicija turės rodyti savo atsakingumą“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie sprendimus, būtinus krizėms suvaldyti.
J. Razma tikina, kad valdantieji pasiruošę
Tačiau vienas iš konservatorių lyderių, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad iš opozicijos sklindantys būgštavimai neturi didelio pagrindo. Jo teigimu, valdantieji jau sukaupė pakankamai patirties krizėms spręsti, o ir daugumos partnerių sutelktumas didelių klausimų nekelia.
„Aš neabejoju, kad Vyriausybė ir atskiros ministerijos tas galimas grėsmes vertina ir ruošia tam tikras priemones, kurios sušvelnintų situaciją, suprantant, kad vargu ar įmanoma absoliučiai amortizuoti kad ir energetinių išteklių kainų augimą arba pandemijos poveikį. Be to, mes jau turime ir tam tikrą pandemijos valdymo patirtį, ir reaguojant į didelę infliaciją. Manau, kad tos grėsmės kaip tik šį sykį yra labiau numanomos negu tuo metu, kai jos atsirado pirmą kartą“, – Eltai sakė konservatorius.
Politikas teigė nematąs prielaidų kalbėti ir apie tai, kad santykiai koalicijos viduje gali apsunkinti sprendimų priėmimą reaguojant į šalį užklupusias krizes. Nors, pažymėjo J. Razma, tikrai nesmagu, kad kai koalicijos partneriai kritikuoja valdžią dėl Kaliningrado tranzito klausimo, situacija kalbant apie atmosferą dešiniųjų gretose, yra pakankamai gera.
„Būtų gerai, kad kuo mažiau būtų aistrų kaitinama ta tema, ir tie, kas turi kažkokių klaustukų... kaip žinau, Užsienio reikalų misterija yra pasirengusi tiems, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, atskleisti daugiau detalių apie vykusį procesą. Aš linkėčiau naudotis politikams šia galimybe“, – sakė parlamentaras, galiausiai pažymėdamas, kad valdančiosios daugumos iki šiol nesugriovusios „laisviečių“ iškeltos iniciatyvos to padaryti neturėtų ir rudens Seimo sesijos metu.
„Matome tam tikrą iki šiol buvusį racionalų procesą, kai buvo pasiūlyti kompromisiniai projektai iniciatyvas antrą kartą teikiant. Tai ir toliau, manau, pavyks surasti papildomų kompromisų, kad galėtume judėti į priekį, o Laisvės frakcijai neatrodytų, kad jie nustumiami į šoną“, – sakė J. Razma.
etaplius TV
0
