Valdančiųjų gretose nesutarimai dėl lėšų gynybai: vieniems kritikuojant finansų ministrę, kiti nemato prasmės skubėti

Vis dar laukiant Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų dėl papildomo finansavimo gynybai, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas negaili kritikos Finansų ministerijai. Anot jo, iš Vyriausybės nėra aiškaus plano dėl šaltinių krašto apsaugos asignavimams, todėl „laisvietis“ inicijuoja konferenciją šiuo klausimu. Tuo metu kiti valdančiosios koalicijos partneriai liberalai pažymi – nėra poreikio perdėtai skubėti. Jie neabejoja – Seimas iki šios parlamento sesijos pabaigos sugebės pasiekti sutarimą priimti reikiamus sprendimus.

Trečiadienį Seimo vicepirmininkas V. Mitalas inicijuoja gynybos politikos konferenciją „Kaip artėti prie 4 proc.?“, kurioje dalyvaus ne tik Vyriausybės, Prezidentūros ir verslo atstovai, bet ir krašto apsaugos temų ekspertai. Politiko teigimu, renginyje ketinama aptarti šalies gynybos politikos prioritetus ir pagrindinius jų finansavimo šaltinius.

Klausiamas, kodėl, nepaisant jau vykusių diskusijų vyriausybiniame lygmenyje, inicijuojamas dar vienas debatas gynybos finansavimo klausimu, V. Mitalas akcentavo – Ministrų kabinetas, o konkrečiau, finansų ministrė Gintarė Skaistė nepateikė jokio aiškaus plano, kada ir kokie galutiniai Vyriausybės siūlymai pasieks parlamentą.

„Jeigu ji būtų pateikusi planą, mes tą planą būtume vykdę. Tą noriu pasakyti labai aiškiai – jokio plano finansų ministrė nepasiūlė – nei su mokesčių reforma, nei su dabartiniais gynybos mokesčiais. Kol kas. Būtent dėl to žmonės diskutuoja“, – Eltai sakė V. Mitalas.

„Tai nėra uždaras ratelis – galbūt tai bus dar platesnis ratelis, nei buvo pas premjerę. Jeigu plano nėra – reikia kažkam eiti ir galvoti, nes visi už tai atsakingi“ – patikino jis.

Visgi, jis taip pat aiškiai neatsakė, ar tokios atskiros iniciatyvos reiškia, jog valdančiosios koalicijos rėmuose vieningo požiūrio dėl gynybos finansavimo nėra. Tačiau V. Mitalas pastebėjo – saugumo ir krašto apsaugos temos yra svarbios visoms politinėms jėgoms.

„Gynybos tema yra per svarbi, kad viena partija ją būtų uzurpavusi. Juk iš Vyriausybės nuomonės mes seniai nesulaukiame. Tas trypčiojimas susitikimuose daug kam kėlė klausimų – kas ten vyksta ir kodėl kai kurie žmonės, kurie, deja, nelabai turi ką konstruktyvaus pasakyti (...) – kodėl jie ten sėdėjo ir įžvalgas teikė. Akivaizdu, kad niekur tai nevedė“, – komentavo jis.

Seimo vicepirmininkas priminė, jog Laisvės partija pateikė savo siūlymus dėl papildomo gynybos finansavimo. Tarp idėjų – ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymas iš savivaldybių, ir lengvatų „žaliajam“ dyzelinui naikinimas.

„Aš turiu savo nuomonę apie tai, ką reikia daryti, kad mokesčių pakėlimo būtų kuo mažiau“, – pridūrė V. Mitalas.

E. Gentvilas pastebi, jog vienybės valdančiojoje koalicijoje trūksta

Savo ruožtu liberalai šeštadienį taip pat rengia diskusiją gynybos temomis partijos tarybos suvažiavime. Seimo narys, liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas nemato problemos tame, jog politinės bendruomenės tęsia diskusijas dėl krašto apsaugos finansavimo. Tačiau politikas negaili kritikos koalicijos partneriams „laisviečiams“ – dėl pernelyg didelės skubos ir spaudimo greičiau priimti sprendimus.

„Kur jūs čia skubinate? Mes darome gegužės 18 d. savo forumą. Dabar Laisvės partija – jau lyg ir buvo galutinius pasiūlymus pateikusi, dabar nutarė dar Mitalas kažką daryti, matyt, nukopijuodamas nuo mūsų tą gynybos forumo idėją“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

Jis pastebėjo, jog kol kas vieningo sutarimo dėl visų siūlymų, susijusių su papildomo finansavimo šaltiniais, nėra. E. Gentvilas pažymi, kad, kitaip nei „laisviečiai“, liberalai nesutinka dalį lėšų perimti iš savivaldybių.

„Yra tų idėjų konkurencija, tam tikras ir valdančiojoje daugumoje požiūrių nesutapimas. Pavyzdžiui, savivaldybių lėšas mes norime apginti, Laisvės partija – nori atimti“, – aiškino Seimo narys.

„Bet, sakyčiau, pastaruoju metu artėjame vieningos pozicijos. Ir su Gintare Skaiste, ir su Ingrida Šimonyte apkalbėjome – esame pajėgūs atrasti gynybos fondo modelį, kurį pateiks Finansų ministerija. Dėl finansavimo daugiau mažiau irgi artėjame prie sutarimo“, – teigė jis, pridurdamas, jog iki liepos 1 d. Seimui veikiausiai pavyks sutarti šiuo klausimu.

„Mes dar turime laiko. Jį skaičiuojame ir tikrai tikiu, kad mes, kaip Seimas, esame tam pajėgūs“, – apibendrino E. Gentvilas.

Kaip pranešta anksčiau, premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime teigė, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę, o Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų, siekiant vieningos valdančiųjų pozicijos.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.