Valdančiųjų atstovai tikina, kad balsuos už 2025 m. biudžetą, bet pabrėžia: liepą jį reikės peržiūrėti

Prieš galutinio sprendimo dėl 2025-2027 m. Lietuvos biudžeto priėmimo Seime, valdančiųjų nuomonės į jo tinkamumą išsiskiria, bet jie patikina – balsuos už. Valdančiųjų atstovai taip pat patikino, 2025 m. viduryje šis biudžetas galimai bus koreguojamas.

„Be abejo (balsuosime už – ELTA), kito varianto neturime“, – prieš balsavimą ketvirtadienį teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Balsuosiu už, nes esame sutarę, kad liepos mėn. turėsime peržiūrą“, – antrino „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas vertina – biudžetas yra kompromisinis. Anot jo, ypač po Vyriausybės atliktų koregavimų jis atitinka ir dalį koalicijos iškeltų tikslų.

„Galėtume biudžetą vadinti kompromisiniu. Nes ir Devynioliktosios Vyriausybės programoje yra panašūs siekiai dėl darbo užmokesčio sveikatos srityje, švietimo srityje. Ir tai yra ženklūs dydžiai. Taip pat, atlikus korekcijas auga ženkliai finansavimas gynybai. Ir tai atitinka finansinius įsipareigojimus – 3,5 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA). Lygiai tos pat korekcijos žvyrkelių asfaltavimui“, – žurnalistams teigė G. Paluckas.

Premjeras taip pat paminėjo korekcijos liepą galimybę, tačiau pabrėžė, tai priklausys nuo to, ar pavyks parengti tvaraus finansavimo planą.

„Vyriausybė turės labai sunkų darbą paruošti papildomą tvarių pajamų planą, jį diskutuoti su visuomene, opozicija ir pasistengti, kad našta nekristų ant eilinių ar mažas pajamas gaunančių žmonių, bet ir nemažintų konkurencingumo“, – paminėjo jis.

S. Skvernelis: pasikartosiu, biudžete paslėptas „atominės bombos“ efektas

Tuo metu S. Skvernelis vertina, biudžetas negali atspindėti naujos valdančiosios daugumos ir Vyriausybės ambicijų. Anot jo, biudžeto projekte išlieka „atominės bombos“ efektas, nes jame numatyta, kad išlaidos 2026-2027 m. augs, bet papildomų pajamų, nenumatyta.

„Atspindėti mūsų lūkesčių negali, nes tai ankstesnės Vyriausybės parengtas biudžetas su minimalia korekcija, ką buvo galima padaryti. Ir tas biudžetas yra trimetis, bet 2026-2027 m. yra milžiniškas iššūkis. Ir dar kartą galiu pakartoti, kad biudžete paslėptas atominės bombos efektas. Nes kalbant apie 2026-2027 m. tvaraus pajamų šaltinių įsipareigojimams įgyvendinti nėra numatyta, tai Vyriausybei bus milžiniškas iššūkis“, – aiškino S. Skvernelis.

Visgi politikas pabrėžė, kad kito varianto kaip balsuoti už nėra.

R. Žemaitaitis: man nepriimtina, kad mažėja finansavimas Ukrainai

R. Žemaitaitis vertina, kad mažėjanti pagalba Ukrainai biudžete jam nepriimtina. Tačiau, anot jo, tvarkingai laikomasi įsipareigojimų dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) ir pensijų didinimo.

„Man nepriimtina, kad Ukrainai 150 mln. eurų mažėja finansavimas. Krašto apsaugai mažėja finansavimas. Dėl naujų akcizų žmonių išlaidos labai padidės. Man tas nėra priimtina. Kas yra tvarkingai, tai „Sodros“ biudžetas. Pensijų didėjimas vykdomas toks, koks numatytas. Kitas dalykas tai MMA didėjimas pagal Trišalės tarybos susitarimą. Tai NPD ir sutartyse esantys įsipareigojimai dėl atlyginimų“, – žurnalistams komentavo R. Žemaitaitis.

„Nemuno aušros“ lyderis pabrėžė, kad liepą bus privaloma peržiūrėti biudžetą.

„Taip biudžete yra 4 mlrd. eurų skylė. Tai faktas, kad valstybė turės skolintis, aptarnavimo kaina 1 mlrd. eurų, tai irgi netektys. Be to ekonomika gali būti paveikta netekčių iš Vokietijos. Dėl to liepos mėn. tikrai reikės peržiūrėti“, – sakė jis.

Ketvirtadienį Seimas planuoja priimti galutinį sprendimą dėl 2025-2027 metų valstybės biudžeto projekto.

Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,02 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,1 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų sudaryti apie 44,4 proc. BVP, deficitas – 3 proc. Pirminiame projekte skola siekė 43,2 proc. BVP, tačiau deficitas išliko toks pats, kadangi jau pasiekta Mastrichto kriterijaus 3 proc. nuo BVP skolinimosi riba.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.