Valdančiųjų atstovai džiaugiasi Vokietijos rinkimų rezultatais: tikisi dabartinės politikos tęstinumo

Friedricho Merzo politinės jėgos pergalę Vokietijos rinkimuose bei galimybę, jog vienai įtakingiausių Europos valstybių vadovautų iš konservatorių bei socialdemokratų suformuota koalicija Lietuvos parlamentarai vertina teigiamai. Anot Seimo daugumą atstovaujančių politikų, toks scenarijus Lietuvai leistų tikėtis Berlyno politikos tęstinumo saugumo klausimais.

„Tokia koalicija su socialdemokratais yra buvusi. Labai dažnai atsitinka taip, kad norint susitelkti prieš tam tikrą blogį, kuris šiuo metu yra kraštutinių dešiniųjų partija AfD, kuri pasisako prieš paramą Ukrainai ir kitus dalykus – skirtumai padedami į šalį. Aš manau, kad jis sugebės sukurti tvirtą koaliciją, kuri pakels Vokietijos ekonomiką ir užtikrins dabartinės politikos tęstinumą – paramą Ukrainai ir panašiai“, – Eltai teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.

Socialdemokratui antrina ir valdančiajai daugumai priklausantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Pasak demokrato, Lietuvai sekmadienį vykusių rinkimų Vokietijoje rezultatai bei galimybė, kad F. Merzo vedami konservatoriai gali sudaryti koaliciją su socialdemokratais, siunčia gerą žinią.   

„CDU ir SPD požiūris į Vokietijos brigados atėjimą į Lietuvą yra panašiai stiprus. Tai yra geros žinios, nes abi partijos yra transatlantinės, tikinčios santykiais su JAV, nepaisant F. Merzo retorikos“, – teigė G. Jeglinskas. 

Savo ruožtu Ukrainos atžvilgiu tiek G. Jeglinskas, tiek R. Motuzas tikėtųsi ir toliau Berlyno tęsiamos paramos. Parlamentarų teigimu, tai ypač svarbu prasidėjus amerikiečių inicijuotoms ir dviprasmiškai vertinamoms deryboms dėl taikos. 

„Ko mes iš naujosios koalicijos tikimės labiausiai – tai vienybės ir labai aiškios linijos, kas yra agresorius, kad net nedvejotume, kad Rusija yra agresorius. Aš tikėčiausi aiškios proukrainietiškos pozicijos, nes nebereikės tenkinti AfD poreikių“, – sakė NSGK pirmininkas.

Kita vertus, svarstė politikas, naujajam kancleriui ir valdančiajai daugumai iššūkių kels ekonominės problemos.

„Pirmiausia reikės išspręsti didžiausią iššūkį – Vokietijos ekonomiką, kuri buksuoja jau ne vieną mėnesį, be šios problemos išsprendimo negalima bus kalbėti apie gynybą“ – tvirtino G. Jeglinskas.

Savo ruožtu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis svarsto, kad AfD galėtų atsidurti konservatorių koalicijoje. 

„Kaip matome, kol kas konservatoriams labai sunkiai seksis sudaryti koaliciją. Be AfD praktiškai koalicija nestabili, nes tada turi kviesti jungtis kažką (...) Panašu, Vokietijoje gali būti marga koalicija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis. 

Kaip skelbta anksčiau, sekmadienį vykusius Vokietijos nacionalinius rinkimus didele persvara laimėjo 28,6 proc. balsų surinkusi konservatorių partija. Taip šio bloko lyderiui F. Merzui buvo atvertas kelias tapti kitu Vokietijos kancleriu.

CDU aljansas įgijo didelę persvarą prieš AfD, kuri tapo antra didžiausia partija ir beveik padvigubino savo paramą nuo 2021 m. vykusių rinkimų. Visgi, F. Merzas neketina į koaliciją kviesti „Alternatyvos Vokietijai“.

Tuo metu kadenciją baigiančio kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai, kaip ir buvo numatoma, patyrė pralaimėjimą ir nusmuko į trečią vietą. SPD sulaukė 16,4 proc. rinkėjų palaikymo.

Ankstesnę vadinamąją „šviesoforo“ koaliciją sudarė socialdemokratai, Laisvoji demokratų partija (FDP), ir žalieji. 2024 m. lapkritį ji subliuško dėl didelių politinių ir ekonominių nesutarimų, kurie lėmė, kad FDP perėjo į opoziciją. Dėl šios priežasties Vokietijos rinkimai buvo paankstinti ir įvyko šių metų vasarį.