Vakcinacija - gyvybiškai svarbi priemonė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad kiekvieną balandį visame Europos regione ir pasaulyje atkreipiamas dėmesys į efektyviausios užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonės – skiepų – svarbą. 2019 m. Europos imunizacijos savaitė minima balandžio 22–28 d., o jos šūkis: vakcinacija – gyvybiškai svarbi priemonė, užkertanti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir apsauganti gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos išradimų ir iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių profilaktikos priemonių nei vakcinos nesukurta.

Imunizacija išsaugojo milijonus gyvybių

Imunizacija visuotinai pripažįstama kaip viena iš sėkmingiausių ir finansiškai efektyviausių sveikatos išsaugojimo priemonių. Vakcinų vaidmuo šiuolaikinės visuomenės gyvenime yra ypatingas. Skiepais pasaulyje išnaikinti raupai, beveik likviduotas poliomielitas, o sergamumas daugeliu užkrečiamųjų ligų, kurios anksčiau buvo vadinamos "privalomomis" labai sumažėjo. Skiepijimai tokie efektingi, kad baigiame užmiršti, kaip atrodo sergantys poliomielitu, stablige, raudonuke, difterija, o mirčių nuo šių susirgimų buvo skaičiuojama tūkstančiais. Neseniai šiame sąraše buvo ir tymai.

Vakcinomis šiandien galime kontroliuoti net 14 ligų

Šiuo metu Lietuvoje pagal nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, raudonukės, epideminio parotito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos. Dar tiek pat vakcinų yra ir nuo kitų infekcinių susirgimų, tokių kaip: gripo, erkinio encefalito, hepatito A, vidurių šiltinės, choleros, geltonosios karštinės ir kt. Kad ligos neplistų, rekomenduojamos skiepijimų apimtys kiekvienoje šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje turi siekti daugiau kaip 90 proc., o tymų ir raudonukės jos turi būti ne mažesnės kaip 95 proc. Patys ligų sukėlėjai dar kurį laiką nenustoja cirkuliuoti. Todėl, nepaisant rekomendacijų, sumažinus skiepijimo apimtis, po kurio laiko neišvengiamai kyla ligų protrūkiai. Tą akivaizdžiai iliustruoja jau kelintus metus kylantys tymų susirgimų protrūkiai daugelyje Europos šalių, o šiais metais ir Lietuvoje.

Tėvams – didelė atsakomybė

Šviečiant ir skiepijant visuomenę, itin svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojams, kurie tėvams teikia informaciją apie skiepus. Būtent jie turėtų skirti laiko – ne gąsdinti, o papasakoti ir išaiškinti, kodėl svarbu skiepyti vaikus, išsklaidyti mitus ir paraginti skiepyti savo atžalas, remtis tik mokslu pagrįsta informacija. Atsisakydami vakcinacijos, jie turi suprasti, kokią atsakomybę už savo atžalų sveikatą prisiima. Pasidavusieji madai neskiepyti atžalų nesusimąsto, kokia grėsmė kyla jų sveikatai ne tik šiandien, bet ir gerokai vėliau gyvenime. Gal ne kiekvienas žino, kad raudonukės infekcija ypač pavojinga nėščioms moterims, nes sukelia didelius apsigimimus. Epideminio parotito, vadinamosios „kiaulytės“, pasekmės gali būti itin liūdnos berniukams – persirgę šia liga jie gali likti nevaisingi. Retas žino, kad stojantieji į JAV ar kitų šalių universitetus turi pateikti skiepų pasą. Net ir geriausi studentai gali prarasti galimybę mokytis universitetuose, jei jie nėra paskiepyti nuo kai kurių infekcijų.

Farmakologinio budrumo sistema

Europoje, o kartu ir Lietuvoje, funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą ir į vakciną, nustatyti, įvertinti ir stebėti. Lietuvoje apie nepageidaujamas reakcijas į skiepą sveikatos priežiūros specialistai privalo, o tėvai gali pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai 70-90 nepageidaujamų reakcijų į skiepus, iš kurių didžiąją dalį sudaro reakcijos po tuberkuliozės vakcinos.

Namų darbai skiepų savaitėje

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Skiepai apsaugo ne tik kiekvieną žmogų, bet ir sukuria saugią aplinką visuomenei. Visais atvejais, kai kalbame apie skiepus vaikams ir suaugusiems, derėtų nepamiršti, kad esame bendruomenės nariai ir turime galvoti ne vien tik apie save, bet ir prisiimti dalį atsakomybės už kitų asmenų sveikatą, kuriai galime sukelti grėsmę. Išleisdami vaiką į kolektyvą pagalvokime, ar viską padarėme, kad jis nesusirgtų ligomis, nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus ir kad susirgus, tų ligų neperduotų kitiems. Būkime budrūs ir atsakingi visi. Kiekvienas iš mūsų turime suprasti tai, kad infekcinių ligų plitimas ribojamas sukurtomis kokybiškomis, patikimomis vakcinomis ir kad skiepai apsaugo nuo visuomenei grėsmę keliančių ligų.