Vaiva Rykštaitė: „Skaitytojams linkiu žinoti, ko nori, o to nežinant apkabinti savo nežinojimą“

„Paradoksalu, kad visą laiką svajojusi apie gyvenimą atogrąžų klimate ir galiausiai ilgokai jame pabuvusi ėmiau vertinti metų laikų kaitą. Tas sezonų cikliškumas yra esmingas mano būčiai, o Lietuvą dabar matau kaip sodriai žalią miškų ir laumių kraštą“.

Ilgą laiką gyvenote Londone, daugiau nei metus keliavote po Indiją, šiuo metu gyvenate Havajuose. Ar nepasiilgstate Lietuvos?

Lietuvos ilgiuosi beprotiškai. Kartais užeina tokia nostalgija, kad atrodo viskas, atsibodo tie Havajai, ir jei ne vyras, kraučiausi lagaminus ir skrisčiau į Kauną rytoj. Bet ir Havajuose, nemeluosiu, labai gerai gyventi. Tai buvo mano sena svajonė, kuri netikėtai išsipildė. Kadaise, baigusi filosofijos magistro studijas Londone, dairiausi doktorantūros studijų Honolulu, o netikėtai čia atvykusi ėmiau ir radau vyrą. Paradoksalu, kad visą laiką svajojusi apie gyvenimą atogrąžų klimate ir galiausiai ilgokai jame pabuvusi ėmiau vertinti metų laikų kaitą. Tas sezonų cikliškumas yra esmingas mano būčiai, o Lietuvą dabar matau kaip sodriai žalią miškų ir laumių kraštą. Daug kas, kas gyvenant Lietuvoje rodėsi nuobodu, man dabar regisi tikra egzotika, nes į savo šalį išmokau žvelgti savo vyro ir jo šeimos akimis. Pavyzdžiui, grybavimas, uogavimas, dainos prie laužo, mūsų kolektyvinių sodų nameliai, lakstymas vasarą visur basomis, žemuogių vėrimas ant smilgų, mūsų užgavėnės Rumšiškėse, šaltibarščiai, cepelinų baliai pas tetas, talka kaimuose, daugkalbystė Vilniuje, pokalbiai rūkant balkonuose iki išnaktų ir net grožio salonų subkultūra - viskas taip įdomu, savita.

Panašu, kad veiklų Jums netrūksta – rašote tinklaraštį, mokote jogos, keliaujate, rašote knygas. Ar pavyksta suderinti visas šias veiklas?

Kad dabar visos šios veiklos iš tiesų užmestos, nors jos tikrai vis dar sudaro didelę mano tapatybės ir pasaulėžiūros dalį. Šiuo metu darau pertrauką nuo rašymo ir planuoju bent metus rinkti medžiagą naujai savo knygai. Prie jogos praktikų ketinu sugrįžti artimiausiu metu, pas mus į Havajus kaip tik atvyko nauja auklė lietuvaitė, tai kai tik ji pakankamai apsipras būti viena su vaikais, aš pradėsiu vėl praktikuoti ir mokyti jogos. Šiuo metu daugiausiai laiko užima namo kosmetinis remontas kurį darau pati ir didžią laiko dalį kaifuoju (nors, būna, kad ir keikiuosi), ir savo savaitinės skilties rašymas į LRT - į šį darbą žiūriu itin rimtai, vis tik rašyti nacionaliniam transliuotojui yra didelė atsakomybė. Na, ir žinoma, mano tinklaraštis www.vaivarykstaite.com , kuriame tikrai leidžiu sau patirti kūrybinę laisvę. Mat rašant knygą ar skiltį naujienų tinklapyje visada egzistuoja ne tik tam tikras formatas, bet ir numanomas tikslinis skaitytojas. Todėl, kiekvienam kūrėjui naudinga susikurti erdvę skirtą tik saviraiškai, kur gali išsidirbinėti ir reikštis nevaržomas. Tai aš taip ir darau - kartais rašau apie daugkartines sauskelnes, kurias naudojau augindama antrą dukrą, o kartais apie fantazijas kaip namų šeimininkė įsimyli televizorių meistrą. Šiuo metu savo tinklapyje sukūriau ir e. parduotuvę, kurioje prekiauju e. knygomis. Taip pat ruošiu online kursą „Kaip parašyti knygą?”, nes parašiusi aštuonias knygas, kuriu dvi tapo bestseleriais, jaučiu, kad jau esu pasiruošusi pasidalinti patirtimi.

Šiuo metu yra išleistos 8 jūsų knygos. Iš kur semiatės idėjų rašymui?

Iš savo gyvenimo, aplinkos. Esu egocentriška kūrėja, apie kitus kalbėti man neįdomu. Todėl kiekviena knyga (išskyrus knygas vaikams) yra tartum terapija, kurios metu emociškai darsyk išgyvenu mane formavusius arba trauminius gyvenimo epizodus. Svarbu akcentuoti, kad mano knygos jokiu būdu nėra tikslios mano biografijos - veikiau emociniai dienoraščiai su išgalvotomis dekoracijomis.

Įdomu tai, kad esate parašiusi knygų ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kaip kilo mintis parašyti pirmąją vaikišką knygą?

Labai banaliai, kai gimė pirma dukra. Su jos gimimu many atsivėrė švelnesnė, ramesnė ir tuo pačiu aršesnė pusė. Apie šį dramatišką tapatybės pokytį daug rašiau savo knygoje „Pirmąkart mama”, bet to neužteko. Mano net balsas su dukra kalbant tapo kitoks, todėl natūraliai kaip kūrėja pajutau poreikį save išreikšti prabylant vaikams. Havajų tema atėjo labai natūraliai, čia mitologija tokia spalvinga ir lietuvių akimis - egzotiška. Man atrodo, kad visų kultūrų mitai yra iš esmės suprantami ir įdomūs vaikams, be to ir naudingi, nes padeda pažinti šalį jos senųjų gyventojų akimis. Todėl ir antrą knygą vaikams panorau rašyti iš dalies pasitelkdama Jūratės ir Kastyčio mitą, tik čia atsirado trečias veikėjas - iš Amerikos į Lietuvą atvykęs Mikas. Jam paskolinau savo vyro Maiklo akis.

Be abejonės, kiekvienos knygos parašymas yra nemenkas iššūkis. Bet visgi, kokią knygą parašyti sunkiau – skirtą suaugusiems, ar vaikams?

Kas iš rašytojų sakė, kad rašyti vaikams yra sekmadienis? Tai aš irgi taip jaučiuosi. Rašant vaikams apima žaisminga nuotaika, lengvumas, bet tuo pačiu ir didelė atsakomybė. Nes, pavyzdžiui, ne mano reikalas, kaip jausis žmogus skaitydamas mano knygą, kokias asmenines traumas jam primins mano romanas - suaugę prisiima atsakomybę už savo patirtis. Tai su vaikais taip elgtis negaliu, jaučiu atsakomybę už tai, ką vaikai patirs skaitydami knygą - ar neišsigąs, ar neperims netinkamų vertybių ir t.t. Tai ir įdomu ir sudėtinga. Dabar jau turiu pasiūlymų rašyti vaikišką knygą, tik nežinau ar viską šiuo metu galiu aprėpti. Mano mama dažnai vartoja taiklų posakį apie šikną ir pievą, tai čia jis labai tinka.

Galbūt jau turite minčių dar vienai knygai?

Yra! Užvakar pagaliau išsigrynino tema, tai net šiurpai po kūną lakstė, apsiverkiau, parašiau draugėms. Bet apie nebaigtus darbus nemėgstu kalbėti, o šito dar net nepradėjau. Pasikalbėsime apie tai po poros metų.

Ko palinkėtumėte skaitytojams?

Meilės, mažiau rankose laikyti telefoną ir vakarais perskaityti bent vieną knygos puslapį. Žinoti, ko nori, o to nežinant apkabinti savo nežinojimą. Būti čia ir dabar. Daug visko mėgstu linkėti, atvirutes rašant vietos pritrūkstu.

Ir pabaigai... Kokias 3 perskaitytas knygas rekomenduotumėte Knygų klubo skaitytojams?

Naomi Klein „Tai viską keičia. Kapitalizmas prieš klimatą”

Joseph Campbell „Mitai, kuriais gyvename”

Adrienne Rich „Of Woman Born”