Vaistininkė perspėja, kas atsitiks visiškai atsisakius pieno produktų

Kaip pienas ir pieno produktai veikia mūsų sveikatą? Kada jo vengti? Kaip derinti su vaistais? Kuo pakeisti, jei esame jiems alergiški ar netoleruojame laktozės? Klausimai, su kuriais susiduria kone kiekvienas, besirūpinantis savo sveikata. Vaistininkai pastebi, kad vis daugiau žmonių ir vaistinėje klausia apie pieno įtaką sveikatai ir kada jį galima vartoti, o kada ne.

Ką prarandame atsisakę stiklinės pieno?

„Pieno produktai dėl juose esančios laktozės šiandien neretai yra demonizuojami. Žmonės net neatlikę medicininių tyrimų patys sau diagnozuoja sveikatos problemas, laktozės netoleravimą ar alergiją. Manydami, kad pienas yra sutrikusios savijautos priežastis arba norėdami „užbėgti įvykiams už akių“ žmonės visiškai atsisako vartoti pieno produktus, tačiau tuomet gali kilti kitų mitybos sutrikimų“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Pasak jos, viena opiausių jaunų žmonių problemų šiandien yra netinkamas santykis su maistu. Pieno produktų atsisakymas yra tapęs netgi madingu.

„Prieš atsisakant karvės pieno reiktų atsiminti, kad jo sudėtyje yra daugiau kaip 100 įvairiausių naudingų medžiagų. Laktozė ir riebalai suteikia energijos, baltymai, vitaminai A, B1, B2, B12, fermentai, kalcis, fosforas – užtikrina žmogaus augimą, vystymąsi, palaiko gyvybines organizmo funkcijas, stiprina imuninę sistemą, hormonai padeda medžiagų apykaitos procesams, piene yra net natūralių antibakterinių medžiagų. Pavyzdžiui, išgėrus 250 g. pieno, suaugęs žmogus gauna trečdalį kalcio ir fosforo paros kiekio. Piene esantis vitaminas D ir fosforas padeda organizmui efektyviai įsisavinti kalcį, kuris svarbus kaulams, dantims bei raumenims. Tad prieš sau diagnozuojant laktozės netoleravimą, pirmiau reiktų atlikti tyrimus“, – teigia vaistininkė.

Pasak vaistininkės K. Šnirpūnienės, pienas ypač svarbus vaikų mityboje.

„Kai vaikai nevartoja pieno ir jo produktų, lėtėja jų augimas, fizinė ir psichinė raida, atsiranda rachito pavojus. Nežindomiems kūdikiams gydytojas skiria specialius mišinukus, didina vitamino D, kalcio paros dozę. Visgi, nepaisant didelės pieno reikšmės vaikų augimui, jis neturėtų tapti vieninteliu maistu jų racione. Todėl mamoms, kurios sako, kad jų vaikas nieko nevalgo, bet per dieną išgeria didelį kiekį pieno, patarčiau po truputį pratinti vaiką ir prie kitokio maisto – daržovių, žuvies, mėsos ar košių“, – įspėja ji.

Laktozės netoleravimas

Statistika nurodo, kad laktozės Lietuvoje netoleruoja kas trečias žmogus. Laktozė – pieno cukrus, kurį plonajame žarnyne suskaido fermento laktazės. Trūkstant šio fermento, laktozė yra nesuskaldoma ir dėl to praėjus 2–3 val. po pieno suvartojimo, prasideda pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas.

„Tokia netolerancija gali būti genetiškai paveldėta ir didėjanti su amžiumi arba įgyta dėl plonosios žarnos gleivinės pažeidimo, pavyzdžiui, dėl celiakijos, infekcinių procesų žarnyne, tam tikrų vaistų ar alkoholio poveikio. Ignoruojant laktozės netoleranciją, viduriavimas tampa lėtiniu, prastėja maisto įsisavinimas, mažėja svoris, netenkama daug skysčių ir mineralų, kamuojam nuolatiniai pilvo skausmai. Laktozės netolerancija nustatoma atlikus laktozės toleravimo testą“, – aiškina vaistininkė.

Laktozė, pasak jos, kaip pagalbinė medžiaga plačiai naudojama vaistų bei maisto papildų gamyboje, todėl žmonės, kurie visiškai netoleruoja laktozės, apie tai turėtų įspėti vaistininką.

Alergija pienui

Pasak vaistininkės, kai kada būna sunku atskirti, ar kamuoja laktozės netolerancija, ar alergija karvės pieno baltymams. Abu šie negalavimai pasireiškia kone identiškai virškinamojo trakto sutrikimais – viduriavimu, dirglumu, pilvo skausmais arba pūtimu. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo tyrimą bei odos mėginių testą.

„Esant alergijai, gali atsirasti tokie sisteminiai pažeidimai kaip atopinis dermatitas arba dilgėlinis bėrimas, kvėpavimo sistemos organų pažeidimai. Ši alergija labiau paplitusi tarp kūdikių ir vaikų iki 3 m., o laktozės netoleravimas dažniausiai yra vyresniųjų liga, įgyjama dėl žarnyną pažeidžiančių ligų. Gerai tai, kad alergiją karvės pienui vaikai dažniausiai tiesiog „išauga“, – sako ji.

Anot jos, jei ligonis netoleruoja tik vieno iš karvės pieno baltymo – kazeino, puiki alternatyva yra ožkos pienas, kuris laikomas hipoalerginiu, nes šio alergizuojančio baltymo neturi. Ožkos pienas savo sudėtimi labai artimas karvės pienui, tik yra riebesnis, todėl netinka vaikams iki 1 m. amžiaus.

Maisto papildai pieno neatstoja

Žmonės, kurie netoleruoja laktozės ar turi alergiją pienui, anot jos, į savo mitybą turi įtraukti kitų kalcio ir vitamino B12 turinčių maisto produktų.

„Pieno pakaitalu gali būti sojų pienas, kokosų pienas, taip pat migdolų, ryžių ar avižų pienas. Pagal sudėtį artimiausias karvės pienui būtų sojų pienas, tačiau ir jis gali alergizuoti, taip pat, prieš perkant, reiktų atkreipti dėmesį, kad jis nebūtų pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių. Ypač alergiškiems žmonėms tinka kokosų pienas, bet jis neturi baltymų. Ryžių pienas malonaus, saldaus skonio, bet turi mažą maistinę vertę. Renkantis pieno produktus vaikams, reikia atkreipti dėmesį, kad jie būtų papildyti kalciu ir vitaminu B12“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Kalcio įsisavinimas iš maisto papildų nėra toks geras kaip iš maisto, todėl žmonėms, kurie negali vartoti pieno, kasdienės dozės sintetinio kalcio, nereiktų didinti, o daugiau vartoti kalcio turinčių produktų: žuvies, pupelių, brokolių ir kitų kopūstų, avižinių košių.

Ar pienas padeda išgyti?

K. Šnirpūnienė teigia, kad sergant roto ar noro virusu bei kitomis žarnyno virusinėmis infekcijomis pieno bei jo produktų laikinai vartoti nerekomenduojama, nes gali paūmėti ligos simptomai.

„Daug diskusijų kelia klausimas, ar sergant kvėpavimo takų virusinėmis ligomis galima vartoti pieną ir jo produktus, o gal karštas pienas su medumi yra pats geriausias vaistas. Manau, kad suvalgyta duonos riekė su varške tikrai nepablogins savijautos, bet jei nuspręsite gydyti slogą ir kosulį išgerdami porą litrų karšto pieno su medumi, tai savijauta gali ir pablogėti, nes visa energija bus skirta ne kovai su virusu, o pieno suvirškinimui“, – pabrėžė vaistininkė.

Taip pat vaistininkė atkreipia dėmesį į pieno ir kai kurių vaistų suderinamumą.

„Geriant tam tikrų grupių antibiotikus, taip pat kai kuriuos vaistus ir geležies preparatus, reikia daryti 2–3 val. pertrauką tarp vaistų ir pieno produktų vartojimo, nes pienas gali pabloginti vaistų įsisavinimą. Savo vaistų sąveiką su kitais vartojamais maisto papildais ar maisto produktais galima pasitikrinti užsukus į kiekvieną „Gintarinę vaistinę“, kur vaistininkas suteiks nemokamą konsultaciją, kaip teisingai vartoti vaistus“, – patarė K. Šnirpūnienė.