Vaistininkė patarė, kaip apsisaugoti nuo erkių, uodų ir kitų geliančių vabzdžių

Susiruošus išvykoms į gamtą ar tiesiog ilsintis kieme, ramybę dažnai trukdo įvairūs vabzdžiai ir voragyviai. Tokiais atvejais apsišarvuoti kantrybe nepakanka, mat nemalonūs įkandimai gali baigtis rimtomis alerginėmis reakcijomis ar sudėtingomis ligomis. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė pasakoja, kaip apsisaugoti nuo įvairių mašalų, erkių ir kitų poilsį gamtoje trikdančių bei pavojų sveikatai keliančių vabzdžių.

Nuo skausmingo įkandimo iki alerginių reakcijų

Vaistininkė aiškina, jog iš pažiūros nekaltai atrodantys uodo įkandimai, jei netinkamai prižiūrimi, gali sukelti rimtų problemų. Pernelyg intensyviai kasant įkandimo vietą, galima pažeisti odą, tad ji tampa imli infekcijoms. Infekuota vieta gali užpūliuoti ir virsti abscesu, kurį gydyti sudėtinga, o kartais tenka įsikišti ir chirurgams.

„Negana to, uodų įkandimai kai kuriems žmonėms gali sukelti stiprias alergines reakcijas, kurios be skubios pagalbos gali baigtis net mirtimi. Anafilaksinio šoko metu pradeda tinti gerklos, atsiranda kosulys, dūstama, parausta oda, ją gali nusėti pūslelėmis, krūtinę duria aštrus skausmas, vemiama, svaigsta galva. Panašias problemas patiria ir bičių ar vapsvų įgėlimams alergiški asmenys. Jiems taip pat vasaros metu visada kartu su savimi reikėtų turėti specialų epinefrino autoinjektorių“, – aiškina L. Mockutė.

Anot jos, mašalai, dažniausiai erzinantys žmones prie upių ar ežerų, gali taip pat sukelti rimtas alergines reakcijas, o net ir nealergiškiems žmonėms gali pridaryti daug bėdos. Jų įkandimai retai skausmingi, tačiau seilėse esančios medžiagos – nuodingos žmogaus ir gyvūno organizmui. Itin jų sukandžiotas žmogus gali jausti kraujo spaudimo sutrikimus, karščiavimą, odos tinimą ar net pakitusią širdies veiklą.

„Tokie mašalai – vieni nemėgstamiausi poilsiautojų, mat jų labiausiai paveikiamos vietos būna galva, veidas, rankos, kaklas. Ežerų ir miškų mylėtojus gali trikdyti ir smulkieji mašalai, kuriuos plika akimi net sunku įžvelgti, tačiau jų įkandimai – niežtintys ir skausmingi. Negana to, jie nešioja ir arbovirusus, kurių išskirta daugiau nei 50. Dar vieni žmones itin erzinantys vabzdžiai – akliai, kurių įkandimai pasižymi deginančiu skausmu, o pati įkandimo vieta smarkiai ištinsta, paraudonuoja, gali net supūliuoti. Akliai dažniausiai puola poilsiaujančius prie vandens telkinių, dažniau gelia ką tik išsimaudžiusius asmenis, yra aktyvūs iki pat saulėlydžio“, – įvardija vaistininkė.

Ekspertė pažymi, kad sudėtingų sveikatos sutrikimų gali sukelti ir erkės, kurios Lietuvos gamtoje paplitusios bene visur – jų galima aptikti tiek miške, tiek prie vandens telkinių ar net kiemo žolėje. Kai kurie šių voragyvių savo seilėse nešioja mirtiną infekciją – erkinį encefalitą, arba Laimo ligos užkratą žarnyne.

„Laimo liga, nors ir nėra mirtina, tačiau išsiskiria sudėtingumu. Jei ligos stadija ankstyva, ją įveikti padeda specialus gydymas plataus spektro antibiotikais, tačiau esant nervų sistemos pažeidimams – prognozės ne tokios palankios. Atsižvelgiant į organų pažaidas bei paciento būklę, gali būti skiriamas dar vienas antibiotikų kursas, hormonai, į veną leidžiami vaistai, tad gydymas – ilgas ir sudėtingas. Jei laiku nepradedama gydytis, vėliau Laimo liga gali sukelti nervų sistemos, sąnarių, širdies ir odos pažeidimus. Kol kas skiepų nuo šios ligos nėra, todėl pastebėjus Laimo ligai būdingus požymius – atsiradus peršalimo simptomams ir migruojančiai eritemai – būtina kreiptis į gydytojus.

Šiemet stebimas ir sergamumo erkiniu encefalitu padidėjimas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti jau 136 ligos atvejai, kada pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo registruoti 99.  Susirgusieji erkiniu encefalitu gali patirti varginančius ir sunkius liekamuosius reiškinius, tokius kaip atminties bei miego sutrikimai, galvos skausmai, nuolatinis nuovargis bei jautrumas, gali pakisti asmens elgesys, kankinti paralyžius. Mirštamumas nuo šios ligos siekia 0,5–4 proc.“, – sako L. Mockutė.

Kaip apsisaugoti?

Lietuvoje yra gausybė voragyvių ir vabzdžių, tad siekiant išvengti jų įkandimų, vasaros laikotarpiu rekomenduojama pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis. L. Mockutė pažymi, kad vienas svarbiausių elementų vasarą yra apsauga nuo erkių, kadangi jos gali sukelti daugiausiai žalos. Veiksmingiausia priemone užkirsti kelią erkiniam encefalitui laikoma vakcinacija, kurios efektyvumas siekia apie 97 proc.

„Norint išvengti erkių sukeliamo erkinio encefalito, visada patariame rinktis efektyviausią būdą – skiepus. Visgi, kad būtų užtikrinta iš tiesų veiksminga apsauga, reikia pasiskiepyti visa vakcinacijos schema – mažiausiai dvejomis dozėmis, kurios į raumenį suleidžiamos vieno–trijų mėnesių intervalais, arba pagreitinta vakcinacijos schema, kada antras skiepas galimas po 14 dienų. Vėliau, siekiant ilgalaikės apsaugos, rekomenduojama vakcinuotis sustiprinančiomis dozėmis. Gera žinia ta, kad jei pavėluojama laiku atvykti pasiskiepyti sustiprinančiąja doze, nebūtina pradėti visos vakcinacijos schemos iš naujo“, – paaiškina ekspertė.

Vaistininkė pažymi, kad šiuo sezonu svarbu dėvėti lengvus, tačiau kuo daugiau kūno dengiančius, šviesius drabužius, galvos apdangalus, kad erkės bei vabzdžiai būtų geriau pastebimi. Daug kur galima įsigyti ir įvairių repelentų, kurių sudėtinės medžiagos padeda atbaidyti kraujasiurbius ir kitus pavojingus gyvius, tačiau būtina žinoti, kaip teisingai jas naudoti.

„Prieš vykstant į gamtą, patartina įsigyti specialius odos purškalus, kurie apsaugotų nuo erkių, uodų bei kitų geliančių vabzdžių. Jų sudėtyje reikėtų ieškoti ciklizuoto, hidratuoto citrinkvapio eukalipto aliejaus arba plataus spektro DEET veikliosios medžiagos. Tokiu preparatu apsipurškus atviras kūno vietas, kelnių apačią ar batų viršų, bus sukuriama veiksminga apsauga, tačiau būtina atsižvelgti į vienos aplikacijos galiojimo laiką“, – rekomenduoja vaistininkė.

Anot jos, svarbu pažymėti ir tai, kad purškalai su veikliąja medžiaga DEET, nors ir yra itin veiksmingi, nėra tinkami naudoti jaunesniems nei 3 metų vaikams, taip pat aplikuojant reikia vengti veido zonos ir rankų pirštų, o grįžus į namus, išpurkštas vietas būtina gerai nuplauti su šiltu vandeniu bei muilu.

„Dar vienas, klientų itin pamėgtas, repelentas yra apsauginės apyrankės, kurių pagrindinis elementas yra geraniolis. Visgi, vienos apyrankės dažnai neužtenka, kad būtų sukuriama stipri apsauga, tad reikėtų jas naudoti bent kelias – vieną ant kojos, kitą ant rankos. Šias apyrankes galima kombinuoti su aliejiniais purškikliais, kuriuose yra arbatmedžių, citrinžolių, eukaliptų“, – įvardija L. Mockutė.

Anot jos, svarbu įsigyti ir priemones, naudojamas po vabzdžių įkandimo – tai gali būti specialūs pieštukai su amoniaku, odą raminantys kremai, aromaterapinės priemonės su medetkomis, ramunėlėmis bei pipirmėte. Jei niežėjimas ir tinimas įkandimo vietoje nepraeina, atsiranda skausmas, pakyla kūno temperatūra, būtina kreiptis į vaistininką ar šeimos gydytoją.