Vaistininkė apie stresą: jį patiria ir vaikai, o įtampą jaučiantys serga dukart dažniau

Vienas žymiausių streso tyrinėtojų Hansas Selje nustatė, kad nėra svarbus pats stresą sukeliantis faktorius, o tai, kaip organizmas į jį reaguoja. Nors trumpalaikis stresas turi naudos, visgi dažniausiai užsitęsęs jis neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, taip pat silpnina imunitetą, kas itin aktualu COVID-19 pandemijos metu. 

„Kartą į vaistinę įbėgusi klientė sumišusiu balsu pareiškė, kad jai reikia vitaminų, kuriuos vos išgėrus ji nesirgtų. Klientė pasiguodė, kad geria vitaminus net vasarą, tačiau vis tiek rudenį peršąla. Aptarėme su ja lėtinio streso problemą, kuri ir buvo viena iš nuolatinių jos negalavimų priežasčių. Nėra stebuklingos piliulės nuo visų ligų, pats žmogus turi padėti sau ne vien vaistais, juk kartais besirūpindami kaip kuo geriau atlikti mums pavestus darbus ar pasirūpinti artimaisiais užmirštame save ir puolame ieškoti medikamentų, kurie imtų ir išspręstų visas sveikatos problemas“, – istorija dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė.

Tėvai skundžiasi dėl stresuojančių vaikų

Stresą patiria ir mažieji. Vaistininkė pasakoja, kad mamos dažnai ieško pagalbos savo vaikams, norėdamos išspręsti problemą viena piliule ir kartais skundžiasi, kad vaistai galėtų veikti dar geriau ir stipriau. Tačiau pamiršta, kad mažajam reikia ne tik vaistų, o ir tėvų rūpesčio. Pavyzdžiui, pasidomėti, kaip prabėgo diena, kokius pažymius jis gavo, o galbūt vaiką sudomino naujas būrelis, apie kurį jis nuolat svajoja, bet nedrįsta prasitarti nuolat užsiėmusiems tėvams.

„Į vaistinę kreipėsi mama, kuri prašė savo mažamečiui vaistų „nuo galvos“. Mane labai nustebino toks prašymas, kadangi galvos skausmai paprastai dažniau kamuoja suaugusiuosius. Atsargiai paklausus berniuko, ar šiam patinka eiti į mokyklą, ar laukia, kada galės susitikti su klasės draugais, ar patinka mokytis, šis santūriai nuleido akis ir pasakė, kad nemėgsta mokyklos. Tai tik viena iš situacijų, kuomet norima problemą greitai išspręsti tablete, nors priežastis yra kur kas gilesnė“, – akcentuoja ji.

Neretai būna ir taip, kad vien peržvelgus, ką vaikas valgo, kiek jo racione yra cukraus, energetinių medžiagų, sumažėja streso ir nemigos problemos bei vaistų dozės nebereikia stiprinti.

Patiriantys įtampą serga dukart dažniau

Stresas yra skirstomas į 3 kategorijas: neišvengiamą, nereikalingą ir pozityvų. Neišvengiamas stresas atsiranda dėl tokių situacijų ir gyvenimo aplinkybių, kurių bent jau šiuo momentu pakeisti neįmanoma.

„Nereikalingo streso galima išvengti pakeitus savo įpročius ar požiūrį, pavyzdžiui, kitaip organizuojant savo kasdienybę ir geriau planuojant laiką. Pozityvus stresas gali veikti teigiamai, tapti savotišku stimulu, suteikti jėgų kovoti su aplinkybėmis, didinti savivertės suvokimą. Truputis streso žmogui yra netgi naudinga“, – pažymi A. Budreckienė.

Vis dėlto dažniausiai stresas neigiamai veikia tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Jis turi įtakos gyvenimo būdo pasikeitimams, pavyzdžiui, padidėjusiam alkoholio, tabako ar narkotikų vartojimui, sutrikusiam miegui, mažesniam fiziniam aktyvumui.

„Dėl įtampos organizmas pradeda gaminti daugiau hormono kortizolio, kuris 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę veikia smegenis, kenkia širdžiai bei kraujagyslėms ir gali sukelti rimtų bėdų – širdies smūgį, insultą ar lėtinę uždegiminę ligą. Tipiškos streso sukeltos ligos: hipertenzija, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, miokardo infarktas, kai kurios imuninės ir alerginės ligos, psichikos sutrikimai. Tyrimai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8-2,2 karto aukštesni“, – dėmesį atkreipia vaistininkė.

Nuolatinis stresas veikia imuninę sistemą, kas yra itin aktualu pandemijos metu. Pastebėta, kad trumpalaikis stresas turi skatinamąjį poveikį imuninei sistemai, tačiau kuo stresas trunka ilgiau, tuo labiau ir daugiau imuninės sistemos komponentų yra pažeidžiama. Lėtinio streso atveju mažėja imuninių ląstelių gebėjimas atsakyti į priešuždegiminį signalą – tai gali turėti įtakos dažnesnių lėtinių ligų atsiradimui, pavyzdžiui, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, bei jų paūmėjimui.

Nuo pasivaikščiojimo iki kavos atsisakymo

Pajutus, kad nebepavyksta susitvarkyti su esama situacija, A. Budreckienė siūlo paskirti sau ,,užimtumo terapiją“ – taip psichiatrijoje vadinamas gydymas, kurio metu vietoje vaistų ligoniui skiriamas darbas. Ji pataria pasinerti į fizinę veiklą – eiti pasivaikščioti, mat tyrimai rodo, kad greitas vaikščiojimas, plaukimas ar kita mankšta skatina geros savijautos, smegenų hormonų endorfinų gamybą, praskaidrina mintis ir mažina depresiją bei nerimą.

„Atraskite bent 15 minučių per dieną, skirkite jas dvasinei veiklai. Meditacija, buvimas čia ir dabar, aplinkos stebėjimas ir negalvojimas apie slegiančias problemas bent trumpam tikrai padeda. Visuomet prisiminkite, kad net ir po didžiausių vakaro audrų išaušta rytas“, – sako ji.

Kasdienės įtampos mažinimui verta išbandyti ramunėlių arbatą – ji ramina ir atpalaiduoja nervus. 

Taip pat pagelbėti gali aromaterapija. Vienas iš geriausių preparatų – levandų aliejus, kurį galima tepti tiesiai ant odos. Pastebėta, kad užlašinus keletą lašų ant riešų netgi sumažėja kraujospūdis. Levandų aromatas gelbsti pajutus įtampą kasdienėse situacijose, tokiose kaip eismo spūstys.

„Valgykite migdolus arba kitus magnio turinčius produktus, nes organizme sumažėjus magnio kiekiui, sustiprėja stresas. Tad norint išeiti iš užburto rato, vertinga valgiaraštį praturtinti magnio turinčiais produktais. Taip pat neužmirškite  į savo racioną įtraukti daug magnio turinčių kviečių gemalų“, – pataria  vaistininkė.

Pasak jos, būtina vengti stresą stiprinančių produktų. Pavyzdžiui, nustoti gerti kavą tuomet, kai jaučiama įtampa, ypač kai žmogus yra jautrus kofeinui, turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu, mat tai prilygsta namo gesinimui degiu skysčiu. Cukrus ir rafinuotieji produktai taip pat didina nerimą, tad streso nepavyks nuslopinti saldžiu maistu. Alkoholis, nors ir veikia atpalaiduojamai, iš tikrųjų skatina streso hormonų gamybą bei sukelia miego sutrikimus.

„Jei pacientas jaučiasi prislėgtas, o liūdesys trunka ilgiau nei dvi savaitės, nereikėtų ignoruoti situacijos. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų psichoterapiją, vaistus arba abiejų gydymo būdų derinį“, – pažymi vaistininkė.