Vaistininkė apie deguonies ir šviesos terapijas: alternatyvų joms nėra

Pastaruoju metu išpopuliarėjo neįprasti sveikatinimosi būdai, tarp jų ir deguonies bei šviesos terapija. Pasak vaistininkės, dėl šių procedūrų efektyvumo, greitai pastebimo rezultato ir neinvazinio atlikimo būdo alternatyvų joms nėra.

„Hiperbarinė deguonies terapija – procedūra, kurios metu organizmas prisotinamas 6-8 kartus didesniu deguonies kiekiu nei normaliomis sąlygomis. Tai mažina nuovargį, atstato jėgas po didelio fizinio krūvio, gerina miego kokybę, bendrą fiziologinę ir psichologinę žmogaus būseną, regeneruoja odos audinius, skatina kolageno ir elastino gamybą, pagreitina randų ir žaizdų gijimą po operacijų, taip pat padeda atsikratyti antsvorio“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

LED šviesos terapija – poliarizuotos šviesos terapija, naudojama esant nuotaikų svyravimams, depresijai, trūkstant energijos. Šios lempos filtruoja UV ir infraraudonuosius spindulius, todėl procedūra yra visiškai nekenksminga.

„Šviesos terapija taip pat dažnai taikoma grožio srityje. Mėlynos spalvos šviesa yra 460 mm ilgio, o odą veikia iki 2 mm gylio. Mėlyna šviesa naudojama odos valymui, jautrios odos nuraminimui, padeda sumažinti uždegiminius procesus, užkerta kelią spuogų atsiradimui. Šios šviesos bangos padeda sumažinti riebalų išsiskyrimą odoje, sutraukia poras, padeda odai greičiau sugyti po aknės gydymo“, – aiškina vaistininkė.

Jos teigimu, raudonos spalvos šviesos ilgis siekia iki 650 mm, o odą veikia net iki 10 mm. Ši šviesa pasiekia giliausius odos sluoksnius. Ji naudojama kovojant su odos senėjimu, norint ją sustangrinti, sumažinti raukšles, gydyti randus. Oda tampa stangresnė, pagerėja kolageno gamyba. Raudonos spalvos LED šviesa tinkama net ir pačiai jautriausiai, alergizuojančiai odai – jos terapiją galima taikyti sergant žvyneline ar egzema.

Kada reikia šių terapijų?

Pasak R. Janulytės, deguonies terapija reikalinga sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, persirgus COVID-19 infekcija, esant miego sutrikimams, aukštam kraujospūdžiui, sergant depresija, sutrikusiai kraujotakai ir medžiagų apykaitai bei chroniškam nuovargiui gydyti. Procedūra taip pat rekomenduojama pooperaciniam ar potrauminiam laikotarpiui, norint paspartinti gijimą.

„Deguonies terapijos taikyti negalima, jei žmogus serga ausų uždegimu, sinusitu, onkologine liga, širdies nepakankamumu, kvėpavimo takų virusine infekcija. Taip pat deguonies terapija negalima jaučiant peršalimo simptomus, pavartojus alkoholio“, – atkreipia dėmesį ji.

Šviesos terapija rekomenduojama kamuojant aknei, herpesvirusinei infekcijai, gydyti likusiems randams nuo spuogų, raukšlių naikinimui, matomam odos raudoniui ar sudirgimui mažinti. LED šviesa padeda sumažinti smulkias ir vidutines raukšleles, sustangrina odą, sumažina odos jautrumą po nudegimo saulėje, suvienodina odos spalvą. Šviesos terapija naudinga sergantiems sezonine depresija, taip pat jautriai reaguojantiems į sumažėjusį šviesos kiekį šaltuoju metų laiku.

„Šviesos terapija nerekomenduojama, jei žmogus turėjo piktybinių odos pokyčių, yra jautrus šviesai, serga raudonąja vilklige ar kankina migrena“, – pažymi vaistininkė.

Anot jos, šios terapijos yra ne tik sveikatinimo priemonė, bet gali būti gydymo būdas, kuomet jas skiria ir atlieka kompetentingi specialistai.

„Aparatinės procedūros, kaip nemedikamentinis gydymo būdas, išsiskiria tuo, kad greitai ir efektyviai paskatina arba malšina natūraliai organizme vykstančius procesus, taip sukeldami pageidaujamą efektą. Dėl šių savybių – efektyvumo, greitai pastebimo rezultato ir neinvazinio atlikimo būdo – joms alternatyvų nėra“, – sako R. Janulytė.

Kiti sveikatinimosi metodai

Pasak vaistininkės, be šviesos ir deguonies terapijų, dar yra ne vienas pacientų mėgstamas nestandartinis sveikatinimosi metodas. Vienas jų – intraveninė vitaminų terapija. Tai yra skysčių, vitaminų ir elektrolitų kiekio atstatymas intraveniniu būdu, kuomet pagal kraujo tyrimus ir nusiskundimus gydytojas parenka „vitaminų kokteilį“, kuris suleidžiamas intraveniniu būdu. Ši procedūra prisotina organizmą reikalingais vitaminais ir antioksidantais.

„Kitas metodas yra elektrostimuliacija. Tai audinių ir organų veiklos skatinimas arba skausmo malšinimas natūraliems artimais elektros impulsais. Elektrostimuliacija gerina kraujo apytaką raumenyse, raumenų mitybą ir medžiagų apykaitą, didina raumens jėgą, tonusą ir ištvermę“, – vardija R. Janulytė.

Mažiau žinoma, pasak jos, yra magnetoterapija. Tai gydymas kintamu žemo dažnio (0,1–150 Hz) magnetiniu lauku su raudonuoju šviesos spektru arba be jo. Jis stiprina organizmo imunitetą, savireguliacijos mechanizmus, neutralizuoja audinių rūgštinę reakciją – tokiu būdu mažina skausmą ir nuovargį.

„Haloterapija, dar žinoma kaip druskų kambarys, mažina kosulį ir dusulį, gerina bronchų virpamojo epitelio judesius, skystina kvėpavimo takų sekretą, lengvina atsikosėjimą, mažina padidėjusį bronchų sienelių tonusą ir pabrinkimą, mažina uždegiminius procesus viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų gleivinėje, pasižymi antibakteriniu poveikiu“, – akcentuoja vaistininkė.