Vairuotojai raginami būti apdairūs: gegužę – žvėrių migracijos pikas, todėl avarijų metuose daugiausia

Gegužės mėnesį nelaimių keliuose dėl žvėrių migracijos nutinka daugiausiai per metus. Tokie susidūrimai ne tik stipriai apgadina automobilius, bet yra ir sunkiai sužeidžiami ar žūsta žmonės bei žvėrys. Draudimo bendrovės duomenimis, pernai per visus metus dėl nelaimingų įvykių su laukiniais žvėrimis išmokėta beveik 2,5 mln. eurų.

Gegužės mėnesį – nelaimių šuolis

Tik prasidėjus pavasariui, vairuotojai nuolat girdi įspėjimus dėl žvėrių keliuose. Tačiau būtent gegužės mėnesį vairuotojai turėtų tapti itin atidūs, nes metų metais skaičiai rodo aiškią tendenciją – nuostolių daugiausia šį mėnesį.

„Aiškiai matome, kad 2021 metais gegužę tiek nuostolių skaičius, tiek ir išmokėtos sumos yra bene didžiausios metuose. Pernai gegužę išmokėjome daugiau nei 260 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, pernai metų balandžio mėnesį buvo išmokėta 37 proc. mažesnė suma, o birželio mėnesį – 15 proc. mažiau, lyginant su gegužės mėnesio nuostoliais“, – pažymi Artūras Juodeikis, draudimo bendrovės Operacijų departamento vadovas.

Kaip teigia bendrovės ekspertas, 2020 metais gegužės mėnesį situacija taip pat buvo identiška – išmokėta suma bei nuostolių skaičiai ženkliai išsiskyrė iš kitų mėnesių.

„2021 metais, dėl nelaimingų nutikimų susidūrus su laukiniais žvėrimis, išmokos beveik siekė 2,5 mln. eurų. 2020 metais išmokos vos viršijo 2 milijonus eurų. Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad 2021 fiksavome daugiau kaip 1300 nuostolių dėl automobilių susidūrimų su žvėrimis“, – sako draudimo ekspertas.

Anot jo, maksimali išmokos suma viršijo 31 tūkst. eurų, o vidutinė nuostolių suma per metus beveik siekia 2 tūkst. eurų.

Į kelią išbėga stirnos, kurios ganosi net miestų pakraščiuose

Gegužės mėnesį dažniausiai migruoja stirnos ir briedžiai. Pastarieji sukelia ir didžiausias nelaimes, o stirnos į kelią išbėga dažniausiai.

„Būtent susidūrus su briedžiais, avarijos yra brangiausios. Susidūrimas su šiuo gyvūnu prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Taip pat briedis yra ne tik sunkus, bet ir aukštas, todėl po smūgio virsta į priekinį stiklą ir žūsta ar yra itin sunkiai sužalojami žmonės.

Vidutinė išmoka tokių susidūrimų su briedžiais viršija 3,6 tūkst. eurų. Taip pat didelė žala būna susidūrus su stirnomis. Vidutinė išmoka viršija 1,9 tūkst. eurų. Visgi jos ir sukelia daugiausiai avarijų, dažniausiai išbėgdamos į kelius“, – sako Artūras Juodeikis.

Stirnas dažnai galima sutikti pamiškėse, atvirose pievose, laukuose, kur žvėrys ieško maisto. A. Juodeikio teigimu, šie laukiniai gyvūnai dažnai sutinkami arti magistralinių, rajoninių kelių ar net miestų pakraščiuose.

„2021 metais daugiausiai avarijų susidūrus su žvėrimis įvyko Vilniaus, Klaipėdos, Kauno rajonuose. Taip pat gana gausių susidūrimų neišvengiama pačiame Vilniaus mieste“, – teigia draudimo ekspertas.

Svarbu žinoti

A. Juodeikis vairuotojams pataria išlikti budriems visos kelionės metu, ne tik tuomet, kai pravažiuojami įspėjamieji kelio ženklai.

„Žvėrių migracijos metu tikimybė susidurti su žvėrimi yra nuolatos – net didžiuosiuose miestuose. Itin svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitų automobilių – jei pirmasis ir spėtų sustabdyti išvydęs laukinį gyvūną, tikimybė, jog paskui važiuojantis automobilis nespės sureaguoti – išties didelė.

Žinoma, daugiausiai šansų sutikti laukinį žvėrį yra važiuojant pro laukus, pievas, miškus. Svarbu įsiminti, kad stirnos būriuojasi grupelėmis, todėl jei pastebite vieną – sumažinkite greitį, greičiausiai jų gali būti daugiau. Stirnos dažnai sutinkamos prieš saulėtekį arba apie 20 valandą vakaro.

Briedžius sutikti galima kiek vėliau – apie 22 valandą ir dėl ilgų kojų gali būti sudėtingiau pamatyti iš toli, nes akys yra aukščiau nei šviečia automobilio žibintai, o kailis – tamsus“, – esminius dalykus vardija A. Juodeikis.

Kaip pataria ekspertas, nepavykus išvengti susidūrimo, pasirūpinkite automobilio ir keleivių saugumu, praneškite policijai ir savo draudimo bendrovei, nebandykite patraukti nuo kelio sužaloto gyvūno.

„Taip pat svarbu tinkamai paženklinti važiuojamą kelio dalį, kad kiti vairuotojai neužvažiuotų ant sužeisto ar žuvusio gyvūno, nekliudytų nukentėjusios transporto priemonės ar jos keleivių“, – sako Artūras Juodeikis.

ELTA