Vairuodamas apgadinote ne automobilį, o kitą objektą? Patarė, kaip reikėtų elgtis

Vasarą daugybei žmonių traukiant atostogauti, užsikemša keliai ir stovėjimo aikštelės kurortuose, o taip didėja ir eismo įvykių tikimybė. Jau senokai daugybės vairuotojų kasdienybę ir atostogas palengvino Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas – juk pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Visgi, vairuotojams dar kyla nemažai nerimo, kai apgadinamos ne kitos transporto priemonės, o fiziniai objektai, pavyzdžiui, atitvarai, pastatai, stulpai ar panašiai.

Incidentus gali lemti ir išsiblaškymas

Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD) vien šiais metais jau palengvino kone 9 tūkstančių vairuotojų kasdienybę. Nors dauguma draudžiamųjų įvykių susiję su kitomis transporto priemonėmis, daugiau nei pusė tūkstančio jų – susidūrus su kitais objektais. Jų metu padarytą žalą šis draudimas taip pat dengia.

„Nors kartais tai galima pavadinti vos grybštelėjimu, tačiau dažnai prireikia ir nemenko remonto, ką rodo ir kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų siekiantis vidutinis žalos dydis. Svarbiausia, kad kai kurios brangiau atsieinančios situacijos, atrodytų, tiesiog nulemtos paprasčiausio išsiblaškymo ir nuovargio, kai keliaujama ilgesnius atstumus ar tiesiog gerai pailsėjus prie jūros. Štai, šiemet vienas vairuotojas degalinėje pamiršo ištraukti dujų pildymo įrangos žarną ir apgadino įrangą, kurios taisymas atsiėjo net 6,4 tūkst. eurų“, – pasakoja ERGO atstovas.

Pavojingiausia – sunkvežimiams

Kitas šiemet užfiksuotas ir kišenę galėjęs gerokai paploninti lengvuoju automobiliu padarytas eismo įvykis – atsitrenkimas į paštomatą. Šiuos siuntų terminalus galima rasti prie kone kiekvienos didelės parduotuvės, o neatsargus manevras automobiliu ar sumaišytos pavaros gali atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Tokioje situacijoje atsidūręs ir paštomatą apgadinęs vairuotojas padarė žalos už beveik 5,5 tūkst. eurų.

„Visgi didžiausios žalos šiemet susijusios su sunkvežimiais, o tai, turbūt, nestebina dėl jų gabaritų ir masės. Daugiausiai nuostolių pridarė šilumos tinklų vamzdynus ir jį laikančias atramas kliudžiusi sunkiasvorė transporto priemonė – tuomet žala siekė kiek daugiau nei 8,4 tūkst. eurų. Būtent tokie įvykiai, kai sunkvežimiais atsitrenkiama į inžinerinių tinklų įrengimus, ir nulemia didžiausius nuostolius. Atsitrenkimas į kieme stovinčią įmonės produkciją įvertintas 7,5 tūkst. eurų, smūgis į apšvietimo stulpą važiuojant atbuline eiga – 4,9 tūkst. eurų, kliudyta vaizdo kamera – beveik 3,7 tūkst. eurų“, – nuostolius vardina draudimo ekspertas.

Neatidėliokite deklaracijos pildymo

Kaip pabrėžia R. Bieliauskas, nors didžioji dalis minėtų eismo įvykių dėl nedidelio greičio baigiasi be sveikatos sutrikdymo ir nedideliais įbrėžimais ant automobilio, vis tiek nereikėtų pamiršti apie incidentą pranešti. Kitaip sakant, būtina pasirūpinti trečiųjų šalių turtu, kuriam buvo padaryta žala.

„Nesvarbu, kad nuostoliai vos matomi. Kai padaroma žalos už mažiau nei 750 eurų, bet pasišalinama iš įvykio vietos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 600 iki 1100 eurų. Jei padaryta žala didesnė, gali kilti dar daugiau problemų. Tad būtinai apie incidentą praneškite apgadinto turto savininkui ir užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nėra ar jo nepavyksta rasti, būtinai kvieskite policijos pareigūnus. Niekada neatidėliokite šių veiksmų, nes pabėgus iš įvykio vietos galima prarasti ir teisę vairuoti. Taip pat nespręskite problemų žodiniais ar rašytiniais susitarimais, nes tai vėliau gali įnešti tik dar daugiau nesusipratimų“, – pataria R. Bieliauskas.