Vairavimo instruktorius: kai kurie vairuodami sugeba žiūrėti „YouTube“ ar net filmus

Vairuodami ir kalbėdami telefonu vairuotojai dažnai praranda koncentraciją, dėmesio kontrolę, jų reakcijos sulėtėja, o sprendimai tampa mažiau apgalvoti. Vis dėlto nemaža dalis pripažįsta, kad vairuodami telefoną vis tiek naudoja.

Projekto „Mylios be promilių su Švyturys Nealkoholinis“ metu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) vairuotojų sėdę prie vairo nesibodi naudotis telefonu, beveik trečdalis (31 proc.) sako, kad telefoną vairuodami naudoja retai, tik prireikus. Vos 1 proc. apklaustųjų teigia telefoną vairuodami naudojantys dažnai ir mano, kad tai jiems kelyje netrukdo. Tuo metu visiškai niekada telefono vairuojant nenaudoja tik 58 proc. apklaustųjų.

Buvęs lenktynininkas, vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas sako, kad daugelis nesuvokia, kaip smarkiai suprastėja dėmesys naudojantis telefonu už vairo ir kaip smarkiai tai paveikia vairavimo kokybę.

„Kartais net pats jauti – kalbėdamas telefonu kelyje elgiesi neapgalvotai. Dėmesys nukrypsta kažkur kitur, neįvertini situacijų, praleidi svarbias detales. Nesvarbu, koks patyręs esi vairuotojas – telefonas atima gebėjimą visiškai kontroliuoti situaciją kelyje“, – tikina pašnekovas.

Laisvų rankų įrangą turi daugelis, bet nesinaudoja

A. Pakėnas stebisi, kad nors įstatymai leidžia naudotis specialia laisvų rankų įranga ir daugelis automobilių ją turi, vairuotojai vis tiek laiko telefoną rankose.

„Kodėl jie nenaudoja to, kas jau įdiegta? Kartais aiškina, esą pokalbis konfidencialus, bet juk galima tiesiog įspėti pašnekovą, kad automobilyje esi ne vienas. Tegul pasilieka paslaptis sau. Nėra jokios pateisinamos priežasties nesinaudoti šia įranga“, – dėsto vairavimo instruktorius.  

Vis dėlto pastaruoju metu jis sako pastebintis ir dar didesnę problemą – prie vairo ne tik kalbamasi telefonu, bet ir žiūrimi filmai, tinklalaidės.

„Daugeliui vairavimas šiandien atrodo nuobodus – ypač jaunimui. Jie sako, kad tai laiko švaistymas, todėl bando jį kaip nors užpildyti: telefonais, pokalbiais, vaizdo įrašais. Viena mokinė pasakojo, kad jos vyras kasryt važiuodamas į darbą įsijungia „YouTube“ arba net filmą. Jis žiūri filmą vairuodamas! Tai rodo viena – visišką atsakomybės trūkumą“, – kalba A. Pakėnas.

Dar pavojingesnis už kalbėjimąsi vairuojant yra žinučių rašymas, nes tuo metu akys nuolat nukrypsta nuo kelio. Mieste, pasak pašnekovo, užtenka vos sekundės dalies, kad atitraukus žvilgsnį nuo eismo nebespėtum laiku sureaguoti į staigiai kylančias situacijas.

„Naršymas ar susirašinėjimas vairuojant – dar pavojingesni nei pokalbiai telefonu. Akys visiškai nukrypsta nuo kelio. Jei jau būtina – paskambink, bet šiandien žmonės nebenori kalbėtis. Visi rašo. Vienai bičiulei siūliau: jei jau būtina, siųsk garso žinutę. Ji sako – nepatinka. Bet ar tai svarbu? Nepatinka? Tai važiuok troleibusu“, – kategoriškas A. Pakėnas.

Svarbiausia jausti atsakomybę

Rolandas Viršilas, „Švyturys–Utenos alus“ vadovas, pabrėžia, kad kartais vis dar pamirštame, jog vairavimas yra labai atsakinga veikla, reikalaujanti didelio sąmoningumo ir atsakomybės.

„Turbūt neverta priminti, kiek nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl neatsargumo, kiek žmonių kasmet keliuose susižeidžia ar net žūva. Deja, kai kurie vairuotojai vis dar neįvertina savo atsakomybės už vairo. Kai žmogus bando pridengti savo neatsargumą frazėmis „aš sugebu“, „aš atsargiai“, „niekam netrukdau“, tai – tik tuščios kalbos. Saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno mūsų sąmoningumo ir atsakomybės – tik taip galime išvengti skaudžių nelaimių ir apsaugoti save bei kitus. Mums prireikė nemažai laiko, kad išmoktume užsisegti diržus, bet kuriuo paros metu įsijungti žibintus, o dabar turime išmokti ir neliesti telefono vairuodami“, – teigia bendrovės vadovas.

A. Pakėnas priduria, kad vairuojantiems derėtų pagalvoti ir apie tai, ar tikrai prie vairo reiktų gerti kavą, valgyti, užsiimti kita pašaline, nors ir legalia, veikla.

„Degalinės tikrai skatina važiuoti su kavos puodeliu rankoje – pats kartais taip darau. Bet tam automobilyje yra laikikliai: padėjai, gurkštelėjai, pastatei. Tai – mažesnė blogybė. Bet valgymas vairuojant – jau kita kalba. Sustok ir pavalgyk. Atsimenu bičiulį, puikų vairuotoją, net ralio čempionatuose dalyvavo. Jis niekada nerūkydavo važiuodamas – visada sustodavo. Tai atsakomybės lygio klausimas“, – sako jis.

„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.