Vaikus nuo meningokoko skiepija vos penktadalis tėvų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius nuo žaibiškai plintančios meningokoko B infekcijos mirė du iki 5 metų amžiaus vaikai, pernai – keturi. Įvairių šalių stebėsenos duomenimis, didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktam pasveikusiam po meningokokinės B tipo infekcijos pasireiškia liekamieji reiškiniai: traukuliai, klausos praradimas, randai, galūnių amputacijos, psichologiniai, bendravimo sutrikimai.

Medikų teigimu, ši infekcija yra valdoma skiepais, tačiau skiepytis neskubama. Vaikus nuo meningokoko Lietuvoje skiepija vos penktadalis tėvų.

Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos, ja nemokamai skiepijami kūdikiai nuo 3 mėn. amžiaus. Tačiau rizika susirgti išlieka ypač didelė iki 5 metų amžiaus, todėl tokio amžiaus vaikus auginantys tėvai turėtų konsultuotis su savo šeimos gydytoju ir apsvarstyti skiepijimo galimybę savo lėšomis.

„Čia tik lėlė. Įsivaizduokite, jei infekcija paliestų vaiką“. Tokiais žodžiais tėvus suklusti verčia rugsėjį prasidedanti šviečiamoji iniciatyva, kviečianti kuo daugiau sužinoti apie klastingą ligą meningokoką B. Ant kėdės sėdinti lėlė atrodo lyg kelerių metų vaikas, tačiau su skaudžiais liekamaisiais ligos reiškiniais. Tokiais, kokius visą gyvenimą jaučia mirtiną infekciją išgyvenę vaikai.

Lėlė pasirinkta iniciatyvos simboliu neatsitiktinai. Taip siekiama sušvelninti jautrias vaikų istorijas ir nerodyti realių meningokokinės B tipo infekcijos liekamųjų reiškinių.

„Rodyti vaikus yra labai jautru. Prieš keletą metų vaikas išgyveno po meningokoko B, tačiau neteko visų keturių galūnių. Labai skaudi istorija. Į lėlę su amputuotomis galūnėmis žvelgti taip pat sunku, tačiau kartu atsiranda ir šiek tiek distancijos. Lėlė mus priverčia stabtelti, ji veikia kaip nejaukus priminimas, jog taip gali nutikti realiame gyvenime“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius dr. Rimantas Kėvalas.

Medikų teigimu, efektyviausia apsaugos nuo meningokoko priemonė – skiepai. Tačiau skiepijimą stabdo informacijos apie ligą trūkumas. Beveik du trečdaliai (62 proc.) tėvų žino nepakankamai, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę. Taip rodo liepos mėnesį atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, kurioje dalyvavo 510 tėvų, auginančių iki 10 m. amžiaus vaikus.

Profesorių dr. R. Kėvalą stebina tėvų apklausos duomenys – informacijos galima surasti tiek meningokokas.lt, tiek kituose šaltiniuose.

„Tėvai arba neieško informacijos, arba nesidomi. Kitaip negaliu paaiškinti tokio abejingumo“, – sako vaikų gydytojas.

Pasak R. Kėvalo, meningokoko vakcina buvo kuriama ir testuojama dešimtmečius, kol tapo naudojama. Deja, bet iki šiol profesoriui kelis kartus per metus tenka susidurti su meningokoko B infekcija ir jis nebenorėtų matyti mirštančių kūdikių ar vaikų, arba girdėti apie amputacijos atvejus, kai to galima išvengti.

„Visiškai neseniai, prieš pusmetį, teko susidurti su galūnių amputacija. Tėvai kaip tik ruošėsi skiepyti, bet nespėjo ir vaikas susirgo meningokokine B tipo infekcija. Jam pavyko išgyventi, tačiau liekamuosius reiškinius jaus visą likusį gyvenimą“, – sako R. Kėvalas.

Jis pateikia pavyzdį, kaip vakcina suvaldo infekciją. Pavyzdžiui, Haemophilus influanzae B infekcija taip pat prieš kurį laiką buvo labai pavojinga mažųjų gyvybei, tačiau įtraukus vakciną nuo šios infekcijos į profilaktinių skiepijimų kalendorių bei skiepijant 90 proc. ir daugiau kūdikių, šios infekcijos atvejų Lietuvoje neberegistruojama.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje yra gerai sudarytas skiepų kalendorius ir žaibinė infekcija yra valdoma skiepais. „Kai manęs kartą paklausė: „Kam reikalingi skiepai?“, perklausiau: „O kam reikalingas vanduo?“ Du dalykai gelbsti vaikus nuo mirčių pasaulyje. Tai švarus vanduo ir skiepai. Skiepus tėvai turėtų pasirinkti dėl vaikų“, – sako gydytojas.

R. Kėvalo teigimu, šeimos ir vaikų ligų gydytojai yra pagrindinis informacijos šaltinis. Jie turi sukaupę daugiausiai kompetencijos profesionaliai konsultuoti dėl skiepų ir plačiau papasakoti apie ligą.

Prie šviečiamosios iniciatyvos prisijungusi kūrybininkė ir dviejų dukrų mama Julija Žižė apie meningokoko B tipo infekciją sužinojo perskaičiusi spaudoje, taip pat apie grėsmingą ligą papasakojo šeimos gydytoja.

„Po vaikų ligų gydytojos rekomendacijos ir konsultacijų nusprendėme skiepyti vyresniąją dukrą. Nemanau, kad šių dienų pasaulyje turėtume vadovautis nuojautomis ir abejonėmis dėl skiepų kokybės. Tik dėl šiuolaikinės medicinos pasaulis išgijo nuo tymų, maro ir visų kitų negailestingų epidemijų. Savo vaikams noriu padovanoti saugią ir kiek įmanoma sveiką vaikystę“, – sako J. Žižė, artimiausiu metu planuojanti skiepyti ir jaunesniąją dukrą.

TV3 laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva apie meningokoko ligą pirmiausia perskaitė žiniasklaidoje, kai buvo pranešta apie mirties atvejus.

„Kadangi jau turėjau dukrą, sureagavau jautriai ir ėmėm su vyru domėtis išsamiau. Ieškoti informacijos internete, kalbėtis su šeimos gydytoja. Sužinojom, kad yra vakcina būtent nuo meningokoko B, kuris dažnas Lietuvoje. Paskiepijus vaiką, ryškių šalutinių reiškinių nebuvo. Bet apie jų galimybę buvom įspėti ir šeimos gydytojos, ir skiepą atlikusios specialistės. Antrą dukrytę taip pat skiepijom“, – pasakoja R. Šakalytė-Jakovleva.

Rugsėjį prasidedančios šviečiamosios iniciatyvos simbolį – lėlę – tris mėnesius kūrė skulptorius Algimantas Kensminas. Jis tikisi, kad vizualiu pokalbiu pavyks pasiekti žmones, paskatinti tėvus domėtis liga ir galimybėmis apsaugoti savo atžalas. „Jeigu pamatę šią lėlę tėvai susimąstys, vadinasi, mano tikslas bus pasiektas. Tai savotiškas testas tėvų sąmoningumui“, ­– sako kūrėjas.

Skulptoriaus manymu, įvairios meno formos leidžia kalbėti apie tai, kas sunku, pavyzdžiui, apie mirtinas ir pavojingas ligas, verčia žmones susimąstyti apie savo ir vaikų gyvenimą, apsvarstyti savo sprendimus ir poelgius: „Manau, kad tai prasminga.“

Mirtinos ligos meningokoko B egzistavimą primenanti lėlė visą savaitę bus eksponuojama sostinės Vokiečių gatvėje. Specialioje ekspozicijoje svarbią žinutę nešančią lėlę galės pamatyti ir nusifotografuoti su ja kiekvienas norintysis.

Meningokokinė B tipo infekcija progresuoja labai sparčiai. Karščiavimu prasidėjusi liga per 24 valandas gali pasibaigti mirtimi. Didžiausia rizikos grupė – vaikai iki 5 metų amžiaus.

Kiekviena nepasiskiepijusi šeima rizikuoja. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, gali būti perduodama kosint, čiaudint, bučiuojantis, dalijantis indais ir stalo įrankiais. ULAC duomenimis, šios infekcijos sukėlėjai yra plačiai paplitę visuomenėje ir 5–10 proc. asmenų gali nešioti meningokokus be jokių klinikinių požymių.

Nors kasmet daugiau nei pusė visų atvejų registruojama amžiaus grupėje iki 5 metų, meningokokine infekcija gali susirgti ir paaugliai bei jauni suaugę ar vyresnio amžiaus asmenys. Šiemet iki liepos mėnesio registruoti 5 atvejai 15–29 m. amžiaus grupėje ir 8 atvejai daugiau nei 30 m. amžiaus grupėje.

Pirmieji ligos simptomai dažnai būna panašūs į viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus ir primena įprastą peršalimo ligą. Ankstyvieji ligos simptomai – karščiavimas, jautrumas ryškiai šviesai, vėmimas, galvos ir raumenų skausmas, šaltos rankos ir kojos, hemoraginis bėrimas.

Kūdikių tėvai turi atkreipti dėmesį į tokius papildomus ankstyvuosius simptomus: vaikas nuolat verkia, dingo apetitas, jis nuolat mieguistas, kūnas išglebęs, momenėlis išsipūtęs, sustandėjęs.

Ar odos bėrimas yra meningokokinės infekcijos požymis, galima nustatyti atlikus „stiklinės testą“ – prie išbertos odos vietos reikia stipriai prispausti švarią stiklinę. Jeigu prispaudus stiklą oda aplink bėrimą pabąla, bet bėrimas vis tiek neišnyksta – tai yra hemoraginis bėrimas ir reaguoti reikia nedelsiant.

ELTA