Vaikų vasaros saugumo garantija. Kas ją gali suteikti?

Tarptautinė vaikų gynimo diena − tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę. Vaikų prigimtinis ugdymosi poreikis „nepripažįsta“ pertraukų – pažintiniai poreikiai ir komunikaciniai interesai atostogų metu turi likti aktyvūs.

Kokybiškas vasaros užimtumas sudaro sąlygas vaikams tęsti ugdymąsi vasarą bei atveria didžiules galimybes ugdyti vaikų vertybes, plėtoti asmeninius gebėjimus, saugoti ir stiprinti sveikatą. Todėl Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse visuomenės sveikatos biurų specialistai, mokyklų vadovai ir mokytojai, baseinų atstovai susirinkę į konferenciją „Saugumo garantija. Kas ją gali suteikti?“ kalbėjosi apie vaikų ir jaunimo saugumą vasaros metu.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus ugniagesiai, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, Lietuvos plaukimo federacija sujungė pajėgas bendram tikslui – išmokyti Lietuvos vaikus ir jaunimą saugiai leisti laisvalaikį prie vandens telkinių. Tokį įstaigų susitelkimą palaiko Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas. Pasak jo, patvirtintos Švietimo ir mokslo ministerijos mokymo plaukti programos jau pasiteisino, nes vaikai noriai fizinio lavinimo pamokų metu lankosi baseinuose bei mokosi saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje, išmoksta plaukti.

Tačiau, pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Liudos Ciesiūnienės, skendimų statistika nedžiugina. Skendimai pasaulyje išlieka trečia vaikų iki 15 metų amžiaus mirties priežastimi nuo netyčinių sužalojimų. Nors nuskendusių suaugusiųjų ir vaikų skaičius kasmet mažėja, tačiau kiekviena beprasmiška mirtis, ypač vaiko ir jauno žmogaus, atneša neišmatuojamą skausmą artimiesiems, didžiulius nuostolius valstybei. Reikėtų dėti visas pastangas, kad šių mirčių būtų išvengta. Vaikai skęsta tyliai, nemoka prisikviesti pagalbos. Skendusių vaikų iki 6 metų amžiaus mirtingumas siekia 95–100 proc. Tik kas dešimtas skendęs vaikas yra išgelbėjamas. 2016 metais Lietuvoje nuskendo 11 vaikų, iš kurių 8 – berniukai. Berniukai ir vyrai skęsta 3–4 kartus dažniau nei mergaitės ir moterys.

Ne kiekvienas skendimo atvejis, kai skęstantysis yra išgelbėjamas, apsieina be tolesnių neigiamų pasekmių. Dažnai skendimo ir gelbėjimo proceso metu patiriama įvairių sužalojimų, tokių kaip galvos, pilvo, rankų ir kojų sužalojimai, sušalimas (žiemos metu), toksinių medžiagų poveikis, įkritus į užterštus vandens telkinius ar rezervuarus, taip pat ir psichologinė trauma. Vien 2016 metais dėl skendimo ir gelbėjimo metu patirtų sužalojimų ambulatoriškai gydyti 3 vaikai, o 9, patyrę sunkesnių sužalojimų, gydyti stacionare.

Psichologė Lina Straukė sako, kad iš tiesų vaikas bijo ne vandens. Jis bijo mirties (nuskęsti). Ši baimė yra natūrali, reikalinga ir sauganti. Tėvai daro įtaką vaiko saugaus elgesio įgūdžiams. Jie kartu su vaikais turi būti pasirengę nebijoti permainų, netikėtumų, nuolat keistis kartu. Tėvai turi padėti vaikams mokantis plaukti, įveikiant visus sunkumus ir baimes, susijusias su plaukimu. Jeigu tėvai vaikams sako, kad viskas pavyks, tai vaikai sėkmingai įveikia baimes plaukimo pamokose. Plaukti gali kiekvienas. Tai tik technikos ir valios klausimas. Visiškai normalu, jeigu mokymosi plaukti procesas užtrunka keletą mėnesių ar ilgiau.

Lietuvos plaukimo federacija buvo viena iš iniciatorių, kad Lietuvoje būtų patvirtintos mokymo plaukti programos. Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė, Lietuvos sporto universiteto docentė dr. Ilona Judita Zuozienė sako, kad programose rekomenduojama, kad per mokslo metus pradinukams vyktų 32 mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens užsiėmimai. Vienos pamokos trukmė – 45 minutės. Šiais mokslo metais lėšų iš valstybės biudžeto buvo skirta 18 pamokų. Mokymo plaukti programa finansuojama trečius metus. Per metus plaukti išmoksta maždaug 4,2 tūkst. mokinių. Planuojama, kad ateityje bendruosiuose ugdymo planuose atsiras pasirenkamas plaukimo modulis, o plaukimo mokymui galės būti skiriamos ir mokinio krepšelio lėšos. Lietuvos plaukimo federacijos ateities vizija – kad plaukimo programa bus vykdoma ištisus metus, t. y. vyks 32 plaukimo pamokos (18 pamokų už valstybės lėšas ir 18 pamokų už savivaldybių, rėmėjų ir tėvų lėšas). 2014–2015 mokslo metais mokyklose buvo 72 baseinai, iš jų 40 – ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 16 – bendrojo ugdymo mokyklose ir 16 – neformaliojo vaikų švietimo mokyklose. Vaikai mokytis plaukti taip pat gali savivaldybių ir kituose baseinuose.

Ignalinos rajono Dūkštos mokyklos direktorė Julija Griškienė ne tik remia ir organizuoja savo vadovaujamos mokyklos pradinių klasių mokinių mokymo plaukti programą, bet ir pati dalyvauja mokymo plaukti užsiėmimuose. Ji džiaugiasi savivaldybės parama šiai programai – savivaldybė kompensuoja kurą autobusui, kuris vaikus vežioja į baseiną. Pedagogės nuomone, teorines žinias pradinukams gali išdėstyti ir mokytojas, o praktinius užsiėmimus turi vesti plaukimo treneris, plaukimo instruktorius ar kitas mokymo plaukti specialistas profesionalas.

Pagal patvirtintą plaukimo programą besimokančiųjų plaukti grupėje gali būti ne daugiau kaip 12 mokinių. O jei yra mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, vienas treneris turi dirbti ne daugiau kaip su 6 mokiniais. Julija Griškienė pasakoja, kad vaikai užsiėmimų metu ne tik mokosi plaukti, nardyti ar žaisti įvairius žaidimus vandenyje, dalyvauja estafetėse, bet ir gauna žinių, kuo vanduo ir plaukimas naudingas sveikatai, kokie pavojai tyko vandenyje, kaip elgtis pamačius ką nors skęstant, iškritus iš valties, apie plaukiojimą ant pripučiamų čiužinių, šokinėjimą nuo tiltelių, vandens srovių judėjimą, banguotumą, paplūdimių vėliavų reikšmes. Baigę programą, jie gauna pasiekimų sertifikatus. Tiesa, mokyklos direktorei tenka kiekvieną ketvirtadienį popietinį laiką skirti fizinio lavinimo pamokoms (plaukimo pamokoms), o dalį pamokų perkelti į kitas savaitės dienas. Direktorė taip pat pastebėjo, kad vaikai, lankantys plaukimo pamokas, tapo bendruomeniškesni, geranoriškai bendrauja tarpusavyje.

Vykdant skendimų prevenciją Lietuvoje, neapsiribojama vien tik plaukimo programa. Pasak Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Sveikatingumo skyriaus vadovės Vaidos Mockevičienės, bendromis kelių institucijų pastangomis yra sukurtos ilgalaikės ir trumpalaikės prevencinės edukacinės programos. Ilgalaikę programą „Plaukimo ABC“ jau baigė apie 900 vaikų. Saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens praktinė užsiėmimų programą „Saugus vaikas“, skirtą 6–12 klasių mokiniams, baigė apie 230 mokinių. Taip pat vykdoma saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens programa „Leonardo pamokėlės“, kuri skirta pradinių klasių moksleiviams. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus ugniagesiai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuras suvienijo jėgas ir parengė prevencines paskaitas vaikams „Vandeny būk atsargus, tu ne žuvis, o tik žmogus!“ Jas šiais metais išklausė daugiau nei 8 tūkst. Vilniaus miesto mokinių. Šias paskaitas planuojama skaityti mokiniams visoje Lietuvoje.

Ilgalaikės programos „Plaukimo ABC“ programos rezultatus visuomenės sveikatos biurų specialistai, mokyklų vadovai ir mokytojai, baseinų atstovai galėjo stebėti Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseiną lankančių vaikų plaukimo įgūdžių demonstravimo metu. O šį pasirodymą komentavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Sveikatingumo skyriaus Neformaliojo ugdymo mokytoja Žana Skridlienė. Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 6-osios komandos praktinė paskaita apie skęstančiojo gelbėjimo principus ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos edukologės Vidos Dubinskienės paskaita apie pirmosios pagalbos teikimą skendusiajam suteikė tiek suaugusiesiems, tiek vaikams reikalingų žinių.