Vaikų priešiškumas daržovėms: kas kaltas – evoliucija ar auklėjimas?

Šiandien sveika gyvensena ir mityba yra vienas iš kasdienio gyvenimo prioritetų, tačiau naudingų vaisių ir daržovių įtraukimas į mitybos racioną nėra lengva užduotis suaugusiesiems, o ką jau kalbėti apie pačius mažiausius. Vaikų požiūris į daržoves – didžiausias tėvų galvos skausmas. Vis dėlto, mažylių priešiškumas daržovėms gali atsirasti ne tik iš aplinkos. Vaikų psichiatro Lino Slušnio teigimu, neapykanta sveikiems gamtos produktams gali būti nulemta ir žmogaus evoliucijos.

Priešiškumas daržovėms gali būti užkoduotas genuose

Dažnas vaikas neretai „ožiuojasi“ ir lieja ašaras, kuomet ateina metas valgyti daržoves. Linas Slušnys sako, jog viena iš priežasčių, lemiančių tokią mažųjų reakciją, gali slypėti evoliucijoje.

„Kol žmonės nebuvo gerai susipažinę su gamtos teikiamų gėrybių nauda, vaikai ilgus amžius buvo raginami nevalgyti žolių, nes jos gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir negalavimų. Dėl šios priežasties priešiškumas ir nenoras valgyti daržoves galėjo nugulti mūsų genuose. Vis tik, net ir civilizuoto pasaulio sąlygos dažnai išstumia daržoves iš mūsų raciono. Šiandien turime plačias galimybes rinktis įvairiausius maisto produktus, todėl natūralu, kad vaikas renkasi tai, kas maloniau jo gomuriui“, – sako L. Slušnys.

Vaikų psichiatro teigimu, evoliucijos pasekmė nėra galutinis nuosprendis. Yra įvairiausių būdų, kaip mažuosius sudominti daržovėmis ir jų teikiama nauda. Anot L. Slušnio, sudarius tinkamas sąlygas vaikams gyventi sveikai, į problemas dėl požiūrio į daržoves galima pažvelgti kūrybiškai.

Pomidoras vietoje šokolado – misija įmanoma

Kūrybiški sprendimai ne tik gali paskatinti vaikus pamilti daržoves, bet ir palengvinti tėvelių kasdienybę, išleidžiant atžalas į darželį ar mokyklą. Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sutinka, jog daržovių pateikimas yra itin reikšmingas, tačiau sako, kad ne ką mažiau svarbu daržovių valgymą paversti pramoga, o ne prievole.

„Vaikai pirmiausia valgo akimis, tad įprastai atrodančios daržovės jiems atrodo nepakankamai skanios ar net nuobodžios. Norint stiprinti vaikų draugystę su daržovėmis, vertėtų pagalvoti ne tik apie patrauklų pateikimą, bet ir apie būdus, kurie mažiesiems teiktų valgymo džiaugsmą. Dėl šios priežasties neseniai sukūrėme specialias užkandžių dėžutės „Sveikatronus“, į kurią galima sudėti daržovių užkandžius, o juos įveikus – iš dėžučių išsikirpti kaukes ir tapti pačiais sveikiausiais superherojais. Toks žaidimo principas moko vaikus suprasti apie daržovių teikiamą naudą ir skatina ateityje rinktis stebuklingų savybių turintį pomidorą, o ne saldėsį“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.

L. Slušnys pritaria išsakytoms mintis ir mano, kad suaugusieji, pirmiausia, turi išsikelti sau tikslą – ne bet kokią kainą sumaitinti vaikui daržoves, o rasti būdą, kaip tai paversti mažiesiems patraukliu produktu.

„Į daržovių pateikimą reikėtų žiūrėti kūrybiškiau, pavyzdžiui, kodėl iš jų nepagaminus tyrelės? Įmaišę į ją dar ir vaisių, turėtumėte saldų ir skanų rezultatą, kuris patiks ne tik kūdikiams, bet ir vyresnio amžiaus vaikams. Asmeniškai žinau ir tokius atvejus, vaikai buvo maitinami daržovių mišinių plytelėmis ir jiems buvo sakoma, jog tai – šokoladas“, – kūrybiškus daržovių pateikimo variantus vardija L. Slušnys.

Auklėjimo reikia ne tik vaikams

Tačiau ko reikia imtis, jeigu jokiais patarimais nepavyksta rasti kompromiso? L. Slušnio manymu, tokiais atvejais daugiau disciplinos reikia ne vaikams, bet tėvams.

„Neretai patys tėvai labai aktyviai reiškia nuomonę apie tai, kas jiems yra skanu ir neskanu, ko jie patys nevalgo. Prie jaunesnių vaikų to reiktų vengti. Vaikai greitai perima retoriką, o paskui ir tėvų elgesį. Kartais patys nepastebime, kaip vaikams suformuojame tam tikras nuostatas“, – teigia psichiatras.

Specialistas pastebi, jog šiuolaikiniai tėvai baiminasi, kad vaikas, atsisakęs valgyti sveikus užkandžius, liks alkanas, tad neretai pasiduoda mažojo spaudimui ir vietoje daržovių leidžia vaikui rinktis jo pamėgtus skanumynus.

„Manau, jog kartais reikia leisti vaikui išalkti. Organizmui – tai jokia katastrofa, jeigu vaikas nevalgys pusdienį. Anaiptol, labai išaugus alkiui, galima su mažuoju pradėti derybas dėl to, ką ir kaip jis valgys. Tačiau labai svarbu atsilaikyti vaiko daromam spaudimui gauti kokį nors skanėstą ar jo norimą užkandį. Tai šiuolaikiniams tėveliams yra sunkiausia“, – sako L. Slušnys.