Vaikų-paauglių ir jaunimo stovyklomis derlingas rugpjūtis

2020 metų rugpjūčio mėnesio 3–7 dienomis Šiaulių mieste vyko vaikų-paauglių dienos stovykla „Kodas: P.L.A.N.AS“. Į stovyklą buvo kviečiami 10–15 metų amžiaus vaikai. Nuo jos neatsiliko ir trijų dienų jaunimo stovykla gamtoje. Stovykla „Kodas: VERTĖ“, skirta 16–26 metų amžiaus jaunuoliams. Ji įvyko 14–16 rugpjūčio mėnesio dienomis. Abi šias stovyklas organizavo viešoji įstaiga „Gyvenimo sparnai“.

Pirmosios stovyklos metu vaikai ne tik smagiai, kūrybingai leido laiką, bet ir pažino Dievo PLANĄ jiems. Kiekviena diena buvo užkoduota viena ar keliomis žodžio PLANAS raidėmis. Kasdien susirinkę vaikai prisimindavo, ką šaunaus nuveikė per praėjusią dieną, ir stengadavosi įminti tos dienos kodą.

Šiais metais grupelės, į kurias buvo suskirstyta visa stovykla, kasdien keitėsi, o tai buvo staigmena ne tik vaikams, bet ir jų vadovams. Vietoj stabilių visos stovyklos burių, kas rytą burtų keliu sudarydavome naujas grupeles bei paskirdavome jų kapitonus ir vadovus. Tokiu būdu vaikai geriau pažino vienas kitą, susidraugavo, išbandė savo jėgas, nors ir ne savo iniciatyva tapę kapitonais.

Pirmadienį po linksmųjų susipažinimo žaidimų, stovyklos susitarimų, vaikai nedrąsiai, tačiau kūrybingai, bandė įspėti, koks gi galėtų būti tos dienos po raide „P“ besislepiantis kodas. Vėliau QR kodų pagalba vaikai atrado užduotis, kurias atlikę sužinojo, pirmosios dienos kodo reikšmę: pasaulio sukūrimas, Pradžia. Po pietų vaikų stovykla persikėlė į Šiaulių universiteto botanikos sodą, kur vaikai tapo augalų detektyvais ir darbo grupelėse nemažai sužinojo apie sode besislepiančius augalus bei puikiai praleido laiką.

Antrosios dienos rytą, kaip ir kitus tris rytus, vaikai, norintys daugiau laiko praleisti su draugais, į stovyklą rinkosi anksčiau. Susitikę vaikai kartu pusryčiavo, bendravo, prisiminė praėjusios dienos įspūdžius bei žaidė stalo žaidimus. Išmaniųjų telefonų pagalba vaikai įminė „L“ dienos kodą ir daugiau sužinojo apie Laimę gyventi su Dievu Edeno sode. Dieną lydėjo įvairios kūrybinės veiklos. Kūrybinių-improvizacinių užduočių metu apsilankėme Šiaulių viešojoje bibliotekoje, kur susipažinome su bibliotekos vaikų, meno ir muzikos skyriais. Prisiminėme įvairias veiklas, kurių metu jaučiamės laimingi.

„A“ dienos kodą surasti jau nebuvo taip sunku, tačiau priešaky laukė ilga diena. Trečiąją dieną vaikai atsinešė po 3 ar net daugiau jiems svarbių daiktų, kuriuos susidėjo į pačių dekoruotas kuprinytes. Išsiaiškinę, jog Angies sugundyti Ieva ir Adomas nusidėjo Dievui ir dėl to buvo išsiųsti į platųjį pasaulį, mes išsiruošėme į kelionę, kurios metu atlikome linksmas, tačiau nemažai pastangų reikalaujančias užduotėles. Atkeliavę iki Salduvės piliakalnio, džiaugėmės įveikę pusiaukelę bei galimybe atsikvėpti, pasivaišinti šiltomis picomis. Kai po ilgo žygio išsekę grįžome į stovyklavietę, suvokėme, kad žygyje, kaip ir gyvenime, net negalvodami apie tai, dažnai suirztame, nuliūstame, pavargstame, nešdami gyvenimo naštą. Pamoka išmokta, varžybų, kurios vyko visos kelionės metu, taškai suskaičiuoti, prizai įteikti. Diena buvo varginanti, tačiau kupina įspūdžių.

Ketvirtoji diena prasidėjo kaip ir įprasta. Pirmiausia sužaidėme trižodį, kurio metu reikia trimis žodžiais apibūdinti vakarykštę dieną, tuomet pasiskirstėme į grupeles ir ėmėmės „N“ dienos kodo įminimo. Svečiuose apsilankius Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ pastorei Anželikai Krikštaponienei aptarėme, koks yra tikras draugas, sužinojome apie Naują draugą – Jėzų, taip pat atrastus naujus draugus stovykloje, atlikome draugiškumo užduotėles. Po pietų peržiūrėjome filmą „Drugelių cirkas“. Pagrindinį filmo personažą vaidino pasaulyje garsus Nick Vujicici, su kurio gyvenimo istorija susipažinome žiūrėdami vieną iš jo vaizdo įrašų pavadinimu „Planas“. Dieną vainikavo dienos aptarimas, darbas grupėse bei pačių suorganizuotas protų mūšis.

Penktoji diena vaikų stovykloje buvo paskutinė. Išsiaiškinus šios dienos kodą „AŠ“, paaiškėjo, jog mes patys turime priimti savo gelbėtoją, globėja, gyvenimo pagalbininką. Pas mus apsilankę svečiai iš Lietuvos ir JAV pasakojo, kaip jie pasirinko tikėti gelbėtoju Kristumi bei kvietė kartu pasimelsti, pasikviesti Jėzų Kristų į savo širdį. Vaikus bei vadovus pripildžiusios šiltos emocijos liejosi per kraštus. Kiekvienas vaikas gavo ir asmeninį „Dievo laišką“ jam, kuriame buvo pasakyta, koks jis yra brangus ir visada laukiamas, mylimas. Stovyklos pabaigtuves atšventėme botanikos sode, kur aktyviai leidome laiką gamtoje. Kasdien visos stovyklos metu su pedagogės Rūtos Tumulienės pagalba mokėmės jaunimo giesmę „Kristus Jėzus – mano viltis“, o paskutinės dienos metu šią giesmę įamžinome vaizdo įraše. Dieną užbaigėme aptardami stovyklą grupelėse. Po to kartu vaišindamiesi išsakėme gražius padėkos žodžius vieni kitiems ir mūsų stovyklos savanorėms, mylimoms vadovėms Jūratei Termenienei, Sigitai Laurutavičinei, Bertinai Dragūnaitei ir Viktorijai Arcerytei.

Tuoj po savaitės prasidėjusi jaunimo stovykla „Kodas: VERTĖ“ vyko Kurtuvėnų regioniniame parke prie Pašvinio ežero. Visos stovyklos metu nagrinėjome jaunimui aktualų vertės klausimą. Vos susirinkus dalyvių tarpe užsimezgė šiltas bendravimas, kiekvienas jautėsi laisvai, jaukiai ir nebijojo išsakyti savo nuomonės. Gražios gamtos aplinka, maistas ant laužo, nuostabus oras kuo puikiausiai visus nuteikė.

Antrosios dienos rytą pasiskirsčius į mažas grupeles išsiruošėme į žygį, kurio metu aštuoniose stotelės atlikome linksmas komandines užduotis, kurių metu turėjome parodyti sumanumą, palaikymą, kantrumą ir draugiškumą. Vakarop mus aplankiusi pastorė Anželika Krikštaponienė pasakojo apie kiekvieno žmogaus vidinį vertės pagrindą, kurį mes atsinešame gimdami į šį pasaulį. Tai dieviškojo orumo įspaudas mūsų sielose, žodžio, sąžinės ir tikėjimo laisvė. Ji papasakojo savo įtikėjimo kelią, susitikimą su Jėzumi, kuris įvyko jaunystėje, ir kaip Jis padėjo jai rasti tikrąją vertę – save priimti tokią, kokia ji yra. Apie tai, ką išgirdome ir patyrėme, dalinomės vakarinėje diskusijoje, užrašėme savo vertės sąrašą. Buvo smagu girdėti kiekvieno nuomonę, o kai kurios ilgam įstrigo atminty. „Esu vertingas, nes stoviu ant žemės“, „Esu vertingas, nes esu mylimas ir galiu mylėti kitus“, „Esu vertingas, kai išbandau save naujuose dalykuose“ – tokiais žodžiais ir daugeliu kitų pasisakė stovyklos dalyviai.

Trečiosios dienos metu išsakėme tai, ką su savimi iš stovyklos pasiimsime ir ką vis dėlto paliksime, bei kiekvienas iš mūsų visiems stovyklautojams parašėme po gražų žodį.

Kartu praleidome tris dienas ir dvi naktis, kurių metu aktyviai bendravome, gaminome maistą ant laužo, maudėmės, šlovinome Dievą bei žaidėme įvairius žaidimus. Kiekvienas iš stovyklos išsinešėme bendrystę ir naują ar atnaujintą suvokimą apie vertę ir kodėl mes esame priimtini, svarbūs, unikalūs ir vertingi. Dėkojame jaunimo stovyklos savanoriams vadovams Jurgitai ir Rolandui Žinevičiams, Deividui Konciui, Viktorijai Arcerytei, Dominykui Grigorjevui.

Džiaugiamės galėdami prisiliesti prie vaikų ir jaunimo gyvenimų labai aktualiais klausimais, į kuriuos ne kiekvienas savarankiškai gali atrasti atsakymus. Gera, kai jaunoji karta dinamiškai, veržliai ir kūrybingai puoselėja draugiškumo, vienas kito pagarbos, tikėjimo ir daugel kitų krikščioniškų bei bendražmogiškų vertybių.

Labai dėkojame visiems ir kiekvienam prisidėjusiam prie abiejų stovyklų. Be jūsų jos nebūtų įvykusios! Tikimės, kad stovyklos buvo naudingos ir gerų įspūdžių paliko kiekvienam vaikui ir jaunuoliui. Iki kito pasimatymo!

Viktorija Arcerytė, Anželika Krikštaponienė