Vaikų neurochirurgas apie vaikų traumas vasarą: kas dešimtas vaikas tiriamas dėl galvos traumos

Kiekvienas vasaros sezonas pasižymi didesniu aktyvumu – maudynės ežeruose, upėse ar prie jūros, dviračiai, paspirtukai, aktyvios pramogos gamtoje, batutai kiemuose ir, žinoma, išradingumo nestokojantys atostogaujantys mokyklinukai. Ne veltui šis laikotarpis tėvams kelia nerimą – būtent vasarą padidėja vaikų traumų rizika. Kaip vasarą jų išvengti ir šiltąjį sezoną praleisti ramiai, pataria ekspertai.

Neapsiriboja nubrozdinimais

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, vieni dažniausių vaikų traumų šaltinių vasarą – paspirtukai, dviračiai, riedlentės, riedučiai ir batutai. Neretai pasivažinėjimas ar smagus šokinėjimas pasibaigia ne tik žaizdomis bei nubrozdinimais, bet ir įvairiais galūnių lūžiais, dantų netekimu ar net galvos traumomis.

„Pastaraisiais metais ypač išaugo su elektriniais paspirtukais susijusių traumų skaičius. Iš dalies dėl to, kad ši transporto priemonė itin išpopuliarėjo ne tik tarp suaugusių, bet ir tarp vyresnio amžiaus vaikų. Taip pat ir todėl, kad jais važinėjantys neretai nedėvi apsaugos priemonių – šalmų, atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių. Pastebime, kad tik prasidėjus vasarai padaugėja vaikų susižalojimų, važinėjant dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis, dažniausiai lūžta dilbio kaulai, kartais net abiejų rankų. Išmokėtos sumos gydymui siekia ir 1,5 tūkst. eurų, kita vertus, liūdniausia, kad dalį vasaros vaikai praleidžia su gipsu“, – pataria ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė.

Ji priduria, kad siekiant sumažinti riziką, labai svarbu šviesti vaikus apie saugų greitį, naudojantis paspirtukais ir kitomis transporto priemonėmis, o taip pat užtikrinti, kad jie dėvėtų tinkamas apsaugos priemones – ypač šalmą, būtų atidūs ir laikytųsi kelių eismo taisyklių.

Vasarą – du traumų pikai

VUL Santaros klinikų vaikų neurochirurgijos skyriaus vedėjas Ramūnas Raugalas pastebi, kad paspirtukų sukeltos traumos – itin bjaurios, nes nuo jų dažniausiai krentama ant veido ar galvos.

„Kritimai klastingi, nes elektriniai paspirtukai išvysto didelį greitį, o paspirtuko ratai – maži, todėl kažkur užkliuvus nuo paspirtuko „skrendama“ su didele energija. Įtakos turi ir tai, kur krentama. Pavyzdžiui, betono plytelės yra viena nepalankiausių kritimui dangų, nes dažniausiai lemia lūžius, išmuštus dantis ar net smegenų sukrėtimus. Nukritus ant asfalto dažniau galima atsipirkti tik nubrozdinimais“, – pasakoja gydytojas.

Vaikų neurochirurgas pastebi, kad vasarą įprastai būna du traumų pikai: dar nepasibaigus mokslo metams ir vaikams nespėjus išvažiuoti atostogų bei vasaros pabaigoje, kai visi po atostogų grįžta atgal į miestą.

Kas dešimtas vaikas tiriamas dėl galvos traumos

„Į Santaros klinikų vaikų skubaus priėmimo skyrių per parą kreipiasi apie 150-200 vaikų, iš jų dėl galvos traumų tiriami apie 10-15 vaikų per dieną. Taigi, maždaug kas dešimtas skubiosios pagalbos skyriuje atsidūręs vaikas. Didžiausio pacientų srauto sulaukiame vakare, nuo 18-19 val. iki pusiaunakčio. Tokiu metu tėvai grįžta po darbų ir pamatę, kad vaikui negerai, skuba vežti atžalą į gydymo įstaigą“, – sako R. Raugalas.

Pasak gydytojo, vaikai įprastai patiria arba lengvas galvos traumas – sumušimus, smegenų sukrėtimus, paviršines žaizdas, arba itin sunkias, reikalaujančias chirurginio įsikišimo ir gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Sunkios galvos traumos vaikams nėra tokios retos – pasitaiko kartą per savaitę ar dvi.

„Prie galvos traumų reikėtų priskirti ir kaklo traumas, kurias dažniausiai sukelia maudynės vandens telkiniuose. Gan tipiškos situacijos kai susižalojama nardant, galva trenkiantis į patį dugną. Neretai tokios pramogos lemia kaklo slankstelių lūžius, kurie per akimirką gyvenimą gali pakeisti kardinaliai. Žinoma, nuo visko vaikų neapsaugosi, tačiau išmokyti elgtis atsargiai, ypač prie vandens, yra visų tėvų pareiga“, – perspėja R. Raugalas.

Išmoką lemia draudimo suma

Karutienė priduria, kad vasarą taip pat itin dažnai fiksuojamos su sportinėmis veiklomis susijusios traumos – rankų, kojų lūžiai bei įvairūs raiščių patempimai ar plyšimai.

„Atšilus orams treniruotės ir varžybos vyksta lauke, vaikai neretai dalyvauja ir įvairiose aktyvaus laisvalaikio stovyklose, tad natūralu, kad traumų skaičius išauga. Taip pat ypač padaugėja batutų sukeltų traumų, ypač, kai vienu metu ant batuto šokinėja keli vaikai arba jis nėra aptvertas apsauginiu tinklu. Visai neseniai turėjome kelis atvejus, kai ant batuto šokinėję mažamečiai griuvo ir patyrė alkūnkaulio, stipinkaulio lūžius“, – pasakoja ekspertė.