Vaikų ir jaunimo dienos centrai: bendravimas, socialinių įgūdžių pamokėlės, pažintinė ir kultūrinė veikla

Rugsėjo 16–18 d. Savivaldybės mero pavaduotoja Astra Korsakienė kartu su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiąja specialiste Jurga Serapiniene lankėsi Pabiržės vaikų dienos centre „Spindulys“, VšĮ Pagalbos centro vaikų ir jaunimo dienos centruose Biržuose, Papilyje ir Pačeriaukštėje, labadaros ir pramos fondo „Vilties šviesa“ vaikų dienos centre Biržuose. Šių viešnagių tikslas buvo pamatyti, kuo užsiima vaikai centruose, kaip jiems organizuojama veikla, pakalbinti vaikus ir pakalbėti su darbuotojais, sužinoti, su kokiomis problemomis susiduria centrų darbuotojai ir steigėjai.

Pabiržės pagrindinės mokyklos bendrabučio antrajame aukšte įsikūręs „Spindulio“ dienos centras (direktorė Jolanta Jasinskienė) gyvuoja antrus metus. Šiame centre dirbanti Kristina Kubilienė tuo metu kepė blynus mažiesiems lankytojams, o pradinukai centro lankytojai ruošė pamokas, atnešdami Kristinai savo sąsiuvinius, klausdami patarimo.

K. Kubilienė paaiškino: centre ji dirbanti viena. Kol mažieji ruošia pamokas, vyresnieji dar būna mokykloje, o jai reikia paruošti valgio vaikams, kurie jau būna išalkę. Kai vyresnės mergaitės turi mažiau pamokų, jos Kristinai padeda paruošti valgį, pagloboja mažesniuosius. Kristina sakė, kad vienam mėnesiui yra skiriama 300 eurų vaikams pavalgydinti. Centrą lanko 23 vaikai, tad lėšas tenka naudoti taupiai. Darbuotoja per socialinius tinklus yra prašiusi pagalbos, ir žmonės atsiliepė: centrui dovanojo bulvių, žada dovanoti moliūgų būsimai šventei. Šiuo metu centras gyvena iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto lėšų, o kaip bus po to, kai projektas baigsis, neaišku.

Centro lankytojams skirti trys kambariai žaidimams, pamokų ruošai. Dar dvi nedidelės patalpos skirtos virtuvei, nes vienos patalpos virtuvei niekaip neužtektų. Yra tualetai. Patalpos senokai nemačiusios gero remonto, patvarkyta tik šis tas.

Tačiau centro lankytojams tai, atrodo, nėra labai svarbu. Energingi vaikai žaidė, bendravo. K. Kubilienė sakė, kad centre yra aiškios elgesio taisyklės, o jei kuris vaikas jas pažeidžia, turi taisykles pakartoti ir pažada stengtis jų nepamiršti. K. Kubilienė pasakojo, kad centro lankytojai žaidžia ne tik patalpose. Jų smagumui – mokyklos stadionas, rengiamos nedidelės kelionės po apylinkes.

Viešnių kalbinami vaikai sakė, kad centre jiems smagu, jį lanko noriai. O darbuotoja K. Kubilienė pridūrė: yra kur kas daugiau vaikų, norinčių lankyti šį centrą, bet 23 vaikai – jau riba.

Papilio miestelyje įsikūręs VšĮ Pagalbos centro vaikų ir jaunimo dienos centras (direktorė Regina Židonienė). Pavakare centras jau ištuštėja, nes jo lankytojai autobusiukais išvažiuoja į namus. Mero pavaduotoja A. Korsakienė dar spėjo baigti šaškių partiją su vienu centro lankytoju, mergaitės dar sutiko parodyti, kaip jas groti išmokė šiame centre savanoriaujanti mokytoja Vigilija Macienė. Centre nuolat dirbanti socialinė darbuotoja Jurgita Levonienė sakė, kad vaikai visada laukia mokytojos Vigilijos, kuri kiekvieną savaitę randa valandą laiko padirbti su vaikais, parengti šventines programas.

Be Jurgitos centre dirba šeimininkutė Alė Lisinskienė, kuri ruošia vaikams valgyti, atlieka kitus darbus. Centro darbuotojoms tenka visokie darbai ir rūpesčiai: ir užimti vaikus, bendrauti su jais, ir rūpintis jų maistu, ir pačioms sutvarkyti, valyti patalpas, ir pakūrenti krosnį. Tik didesniems šalčiams darbuotojos prašo seniūnijos pagalbos, kad jiems skirtų kūriką. Malkų parūpina rėmėjai ir seniūnija, už pašalpas dirbantys vyrai padeda jas sukapoti ir sukrauti.

Papilio dienos centrą lanko apie keturiasdešimt vaikų, norinčių yra ir daugiau, tačiau Papilio ambulatorijoje nuomojamose patalpose nebegali tilpti visi norintys lankyti dienos centrą vaikai. Mažiau vaikų būna tik liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o rugsėjį jų skaičius svyruoja.

Dienos centras Papilyje veikia jau aštunti metai, yra lankytojų, kurie jį lanko nuo pirmų metų ir užaugo kartu su centru.

Jurgita kalba, kad centras finansuojamas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto lėšų, tačiau jį nuolatos dosniai remia VšĮ Pagalbos centras, geradariai iš užsienio, kunigė Valla Carlsson, padeda vietiniai ūkininkai. Centras gauna paramą iš „Maisto banko“, į Papilį atvežama ir VšĮ Pagalbos centro Pačeriaukštės kepyklos bandelių ir kitų kepinių. Bet jei nebūtų projektinių lėšų, centro veikla susiaurėtų: sunku būtų išvežti vaikus į keliones, organizuoti kitas pramogas.

Socialinė darbuotoja Jurgita džiaugėsi, kad centro lankytojai – draugiški, drausmingi ir geranoriški: „Esam viena didelė šeima, kurioje negali būti pykčių, patyčių, smurto.“

Mero pavaduotoja A. Korsakienė padėkojo J. Levonienei už nuoširdų rūpinimąsi vaikais ir jaunimu.

VšĮ Pagalbos centro Biržų vaikų dienos centrą lanko apie 40 vaikų. Tie, kurie į centrą ateina retsykiais, į sąrašus neįrašomi. Dienos centre tuo metu buvo ir VšĮ Pagalbos centras direktorė Regina Židonienė. Ji papasakojo apie dienos centrų rūpesčius ir džiaugsmus. Anot R. Židonienės, dienos centruose dirba daug savanorių, kurie padeda prižiūrėti vaikus, padeda vaikams paruošti pamokas, organizuoti kitokią veiklą. Tą dieną centre savanoriavo Bronė Polozova ir Jolanta Cirtautienė, o centre nuolatos dirba socialinė darbuotoja Lina Rusteikienė.

R. Židonienė sakė, kad didžiausia bėda – trūksta pinigų maistui. Ir jei ne daugybė pastangų rasti rėmėjų, vaikus būtų sunku pamaitinti. Šiuo metu vienam vaikui per dieną pamaitinti skiriami 47 centai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto lėšų. R. Židonienė ir L. Rusteikienė tvirtino, kad daugelį Centro lankytojų čia labiausiai vilioja galimybė sočiai pavalgyti, nes dažnas jaučia nuolatinį alkį, sunkiai sulaukia 15 val. nustatyto pietų laiko (tą dieną pietums buvo kepamas netikras zuikis). Pačeriaukštės kepykla, „Maisto bankas“ centrams duoda sausainių, bandelių, kurių labai nori vaikai. Dažnas nuolat bando rasti kokį užkandį šaldytuve.

R. Židonienė pasakoja: jų įstaiga yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su vienuolikos kaimų bendruomenėmis. Sutartyje numatyti ir mainai: VšĮ Pagalbos centras bendruomenėms skiria dalį iš užsienio rėmėjų gautos paramos, bendruomenės atveža daržovių, vaisių dienos centrų lankytojams maitinti.

VšĮ Pagalbos centras turi daugybę rėmėjų keliose užsienio valstybėse. Juos nuolat dosniai remia Švedijos, Suomijos ir Vokietijos visuomeninės organizacijos „Vilties žvaigždė“, Švedijos jungtinė bažnyčia ir kunigė Valla Carlsson, amerikiečių organizacijos „Malonės dovanos“ vadovė Libby Myers, Vokietijos bažnyčia „Palapinės misija“. Ši parama, kuria VšĮ Pagalbos centras pasidalina ir su kitoms Biržų organizacijomis, pagalbos reikalingais žmonėmis, Biržų ligonine, padeda pasirūpinti 120 vaikų dienos centruose, rengti jiems turiningas stovyklas, vežti į ekskursijas. Ir – aprengti, apauti vaikus ir net jų šeimų narius. Prieš šį rugsėjį partneriai padėjo nupirkti pratybų sąsiuvinius centrų vaikams, vaikams padovanojo 50 kuprinių su mokymo priemonėmis. Nuo 2004 metų Libby Myers rūpinasi suruošti ir į Biržus atsiųsti 400 kalėdinių dovanų skurdžiau gyvenančių šeimų vaikams: tai būna nauji drabužiai, batai, kiti būtini gražiai supakuoti dalykai.

O centro lankytojai tuo metu laukė pietų ir užsiiminėjo pamėgtais dalykais: jauniausia lankytoja žaidė žaislų kampelyje su lėle (R. Židonienė apgailestavo, kad šiuo metu neturi daugiau žaislų mažamečiams vaikams, nes iki šiol tokių lankytojų neturėjo), vyresnieji – kompiuterinius žaidimus, kiti ieškojo kitokių pramogų, žaidė kieme. Visi – laukiami, globojami, vedami į gyvenimą prasminga veikla, bandymais sukurti vaikams namus, išmokyti bendravimo, suteikti socialinių įgūdžių.

Pačeriaukštės vaikų dienos centre dirbančios moterys laukė lankytojų ir nerimavo: kur šiandien vaikai, gal užsitęsė pamokos ar popamokinė veikla, aušta paruoštas valgis...

Tą pačią dieną Pačeriaukštė sulaukė svečių – partnerių iš Švedijos, socialdemokračių moterų organizacijos atstovių. Buvusi mokytoja Inga-Liu Nilsson su bendraminčiais į Biržų rajoną atvyksta jau keliolika metų, kelioms dienoms apsistoja Pačeriaukštėje, VšĮ Pagalbos centro name. Šįkart jie rūpinasi padėti vienai vargingiau gyvenančiai šeimai remontuoti namus ir atvežė metų stipendijas keletui Biržų technologijų ir verslo mokymo centro mokinių. Švedai nuoširdžiai džiaugiasi, kad jų labdaros projektai Biržų rajone duoda gerų vaisių, kad nuo to pagerėja žmonių gyvenimo sąlygos ir socialiniai įgūdžiai.

VšĮ Pagalbos centro direktorė Regina Židonienė Pačeriaukštėje bendravo su svečiais, o mažaisiais centro lankytojais rūpinosi socialinio darbuotojo padėjėja Birutė Mikalčikienė.

Vaikų dienos centrui patalpas – Alytaus tipo namą – VšĮ Pagalbos centrui padėjo įsigyti jau minėta amerikiečių organizacija „Malonės dovanos“ ir jos vadovė Libby Myers. Dabar šis pastatas – lankoma vieta Pačeriaukštėje. Čia ateina ne tik dienos centro lankytojai, jų tėveliai, bet ir visi Pačeriaukštės ar aplinkinių kaimų žmonės, kuriems prireikia paramos drabužiais ar maistu. „Esame paramos ir labdaros organizacija, matome, kad esame labai reikalingi kaimo žmonėms“, – kalbėjo R. Židonienė ir pasakojo konkrečius atvejus, kaip padeda patys ar prašo partnerių paramos, kad padėtų nelaimės ar ligos ištiktam žmogui ar visai šeimai.

Toje pačioje sodyboje įsikūrusi ir kepykla, kuri kepiniais aprūpina visus vaikų ir jaunimo dienos centrus. Čia pat rengiami picos kepimo vakarėliai, kurie labai patinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Įsirengti kepyklą taip pat padėjo užsieniečiai partneriai.

Kieme pastatytame angare sunkiai telpa visa partnerių dovanota labdara, kuri keliauja į kitus dienos centrus, bendruomenes, įstaigas – visur, kur prireikia pagalbos.

R. Židonienė džiaugėsi bendravimu ir bendradarbiavimu su seniūnija, socialinėmis darbuotojomis – visų šių žmonių pastangomis gyvenimas daugeliui vaikų ir jų tėvų tampa šviesesnis.

Biržų sekmininkų bažnyčios patalpose Kęstučio gatvėje įsikūręs vaikų dienos centras trečiadienį irgi sulaukė svečių. Trumpam apsižvalgyti užsuko krikščioniškos bažnyčios nariai iš Indijos, lydimi savo draugų iš Latvijos, Liepojos. Vaikai su svečiais kalbėjo sava kalba: pabandė kartu pamėtyti kamuolį į krepšį.

Kiti mažieji dar baigė valgyti kvepiančią ir sočią sriubą. Kitus teko kalbinti ir kviesti prie stalo. Labdaros ir paramos fondo „Vilties šviesa“ vadovė Vera Šnarienė pasakojo, kad Sekmininkų bažnyčios patalpose įsikūrusį dienos centrą lanko apie 40 vaikų, kartais susirenka ir daugiau nei keturiasdešimt, kartais – dvidešimt. Užsibūna čia iki vakaro, kartais – iki pusės septynių, kol iš darbo grįžta mamos ar tėčiai ir pasiima vaikus.

V. Šnarienė sakė, kad patalpos dienos centrui Sekmininkų bažnyčioje – didelė parama. Tačiau didelėms bažnyčios patalpoms apšildyti reikia nemažai kuro, tad visi dėkingi miesto seniūnijai, kai kurui pasiūlo nukirstų sausuolių. Centras paramos sulaukia ir iš kitų rėmėjų, iš krikščioniškos bažnyčios Švedijoje. Dalis lėšų surenkama parduodant užsienio rėmėjų atsiųstą labdarą.

Centre vaikai ne tik pavalgydinami, nuprausiami (įrengti dušai mergaitėms ir berniukams), gauna labdaros drabužių, bet ir užimami įvairia veikla. Tą dieną vaikai rinkosi į kūrybinių dirbtuvių kambarį – neformaliojo švietimo programos užsiėmimą. Berniukai turi savo kambarį „statyboms“, įvairių žaidimų. Centro lankytojams rengiamos įvairios edukacinės programos, pamokos, išvykos, susitikimai ir koncertai – tai, ko dažna šeima pati daryti nepajėgtų.

V. Šnarienė rodė 15 metų istoriją liudijantį nuotraukų stendą: prieš 15 metų į centrą atėję vaikai jau užaugo, o jų globėjai džiaugiasi, kad šie buvę auklėtiniai sukūrė šviesesnį gyvenimą nei jų tėvai ir į centrą grįžta su gėlėmis.

Šiuo metu Biržų rajone veikia septyni vaikų ir jaunimo dienos centrai. Po tris centrus įkūrė VšĮ Pagalbos centras bei labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“. Visi centrai pirmiausia skirti socialiai remtiniems vaikams, nors čia laukiami ir priimami visi, kam reikia bendravimo po pamokų, kai ilgai dirbantys tėvai patys neturi galimybių pasirūpinti mažamečiais. Visuose centruose vaikai mokomi socialinių įgūdžių: ruošti valgį, tvarkytis, rūpintis asmens higiena, visuose vyksta įvairi kultūrinė, pažintinė veikla. Ne vienam auklėtiniui tai tampa ir tikrąja gyvenimo mokykla.