Vaikų imunitetą lemiantys veiksniai: kam galime daryti įtaką?

Visiems tėvams rūpi, kad jų vaikai būtų sveiki, tačiau ne visi tėvai supranta, jog vaikų imunitetu reikia rūpintis jau tuomet, kai kūdikis yra dar įsčiose. Nuo vaisiaus užsimezgimo iki dvejų metų amžiaus imunitetas vystosi labai intensyviai, tad nuo to, kokius pamatus tėvai padės šiuo laikotarpiu, priklausys vaiko sveikata, teigia pediatrė Eugenija Nazimovienė.

„Reikėtų prisiminti, kad imunitetas nėra vienos dienos darbas – išgersim „stebuklingą tabletę“ ir jau būsime sveiki. Imuniteto formavimas yra ilgas ir nuoseklumo reikalaujantis procesas, kuris prasideda vos užsimezgus vaisiui“, - savaitiniame interneto seminare „Mažasis nėra didelis” kalbinama trijų vaikų mamos Lauros Mazalienės pasakojo vaikų gydytoja.

Vaiko imuniteto pagrindas – žarnyne

Pasak E. Nazimovienės, nėštumo metu vaisius iš motinos gauna imunoglobulinų. Žindymo laikotarpiu su motinos pienu kūdikis gauna imunoglobulino G, kuris padeda jį apsaugoti nuo ligų. Tačiau ilgainiui gautų imonoglobulinų kiekis kūdikio organizme mažėja ir dažniausiai sulaukęs 4-6 mėn. amžiaus mažylis pradeda sirgti. Norint, kad vaikas būtų sveikas labai svarbu jį maitinti krūtimi kuo ilgiau.

„Motinos piene yra ne tik maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir imunoglobulinų, apsaugančių nuo ligų. Motinos pienas yra pats geriausias, skirtas tik jos kūdikiui, todėl tai reikia atminti ir maitinti kuo ilgiau. Vien tik krūtimi kūdikį maitinti reikėtų iki pusės metų, o nuo šešių mėnesių, kuomet atsiranda pirmieji dantukai, galima galvoti apie papildomą maistą“, – sakė pediatrė.

E. Nazimovienė teigė, kad vaikų atsparumą ligoms lemia daugybė faktorių, įskaitant mamos ir kūdikio aplinką, gyvenseną, genetiką. Anot jos, tėvai puikiai žino apie tonziles ir limfmazgius – tą imuninės sistemos dalį, kuri nesunkiai matoma ir su kuria dažniausiai susiduria, – tačiau jie pamiršta žarnyne esančios imuninės sistemos svarbą.

„Net 60 – 80 proc. visų imuninių ląstelių yra žarnyne – plonojo žarnyno Peyerio plokštelėse, limfmazgiuose, ir būtent žarnynas dalyvauja imuniteto formavime. Jeigu žarnyno mikrobiota išbalansuota, tai dažniausiai sukelia ligas. Tėvams reikėtų žinoti, kad kūdikio mityba turi labai didelės reikšmės jo sveikatai“, – aiškino vaikų gydytoja.

Vaiko skrandis mažas, o mitybiniai poreikiai dideli

Pasak E. Nazimovienės, tėvai dažnai skundžiasi, kad jų vaikai per mažai valgo, tačiau neįvertina, jog maisto medžiagų mažyliai gali gauti užkandžiaudami – gerdami sultis, pieną, valgydami sausainius, saldainius ar obuolius, kurių tėvai nė neskaičiuoja. Vis dėlto užkandžiai neužtikrina pilnavertės ir subalansuotos mitybos.

„Vaikui kasdieną reikia duoti išgerti stiklinę pieno, o jei vaikas jo negeria, siūlyti alternatyvas – jogurtą, pieno gėrimus, kurie yra skirti to amžiaus grupės vaikams, nes juose yra daugiau geležies ir vitamino D, kurie svarbūs imunitetui, kaulų vystymuisi. Tačiau pienas yra kaloringas ir vien jo kūdikiui duoti negalima. Turi būti balansas tarp pagrindinių maisto grupių: vaisių, daržovių, grūdų, bulvių, mėsos, žuvies, pieno ir pieno produktų. Vienerių metukų vaikas turi gauti maistinių medžiagų iš kiekvienos maisto grupės“, – pasakojo E. Nazimovienė.

„Mažylio skrandis yra labai nedidukas, o jo mitybiniai poreikiai yra dideli. Pavyzdžiui, geležies jam reikia 8 kartus daugiau kilogramui svorio, nei suaugusiam. Tiek mėsos kūdikis nesuvalgys, tačiau mama gali jam padėti ir parinkti kokybišką produktą, kuris yra papildytas vitaminais ir mikroelementais“, – pridūrė E. Nazimovienė.

Vaiko imuninę sistemą taip pat svarbu stiprinti ir vitaminu D, kuris natūraliai žmogaus organizme gaminasi tik veikiant saulės spinduliams. Dėl per mažo vitamino D kiekio vaikas gali susirgti rachitu.

„Pakankamas vitamino D kiekis organizme yra vienas iš normalaus kūdikio vystymosi, sveikatos, o taip pat ir imuniteto faktorių. Trūkstant vitamino D gali suminkštėti kūdikio kaulai, vėliau pradėti kaltis dantys, atsilikti jo psichomotorinė raida. Pagal Lietuvoje galiojančias rekomendacijas, visiems kūdikiams nuo vieno mėnesio iki metukų profilaktinė vitamino dozė yra 400 tarptautinių vienetų, jei prižiūrintis gydytojas nepaskyrė kitaip“, – patarė E. Nazimovienė.

Tiesa, perdozuoti vitamino D nevalia, kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose ir jo perteklius gali pakenkti kūdikiui.

Ligos – būtinos imuniteto formavimuisi

Pasak pediatrės, tėvai turėtų kiek įmanoma labiau rūpintis, kad vaiko imunitetas būtų stiprus, tačiau mažyliui susirgus ne visuomet reikia nerimauti – tėvai turėtų prisiminti, kad kai kurios ligos yra neišvengiama kūdikių raidos dalis.

„Kartais tėvai skundžiasi, kad jų vaikai dažnai serga, o kai paprašai jų paskaičiuoti - kiek, paaiškėja, kad vaikas serga 8 kartus per metus ir patenka į statistinį vidurkį. Mažas vaikutis iki metų gali sirgti 8-10 kartų per metus ir tai normalu. Kūdikio organizmas, susidūręs su virusais - ligos sukėlėjais, gamina antikūnus ir įgauna atsparumą prieš juos, formuoja-stiprina imunitetą. Jei vaikutis nesirgs pirmaisiais-antraisiais gyvenimo metais, tikėtina, jog ilgainiui jis vis tiek turės persirgti tam tikromis infekcinėmis ligomis, tik vėliau, galbūt mokykliniame amžiuje“, - sakė ji.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko mitybos poreikius nuo pat pirmųjų akimirkų drauge ir nebijoti retkarčiais pasitaikančių ligų. Kiekvienas vaikas yra individualus ir tėvams reikėtų didžiausią dėmesį skirti savo mažylio poreikių pažinimui ir jų išpildymui.