Vaikų globos namų pertvarka: ar vienas auklėtojas galės pakeisti buvusią sistemą?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) dar 2016 metais išplatino pareiškimą, kuriame nurodyta, jog planuojama pertvarkyti šeštadalį Lietuvoje esančių globos namų, o iki 2020 metų jų turėtų visai nelikti. Pertvarka neaplenkė ir Elektrėnų, kuriuose buvo įkurti net dveji vaikų globos namai.

Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas sako, kad Elektrėnų savivaldybė rugsėjo mėnesio tarybos posėdyje nusprendė, jog iki 2020 metų pradžios būtų reorganizuoti ir Beižionių globos namai. Reformai ruošiasi Elektrėnų savivaldybė ir Socialinių paslaugų centras.
Beižionių vaikų globos namai įkurti 1997 m., o 2009 metais, remiantis 2009–2014 m. Norvegijos fi­nansinio mechanizmo programa, pas­tatas renovuotas pagal visus reikalavimus. Buvo kardinaliai pakeistos vaikų gyvenimo sąlygos: kambariuo­se vaikai gyveno po du, įrengta buvo sporto salė, globos namų lėšomis pastatyta pirtis, nedidelė gyvuliukų ferma, šiltnamis. Vaikams buvo sukurtos visos sąlygos, kurios suteikia galimybę išbandyti save įvairiose srityse, atrasti naujus pomėgius bei ugdyti socialinius įgūdžius.

Pasak V. Palčiausko, jau nuo rugsėjo mėnesio yra perkami butai, į kuriuos perkeliami vaikai, kadangi pagal įstatymą jie nebegali gyventi globos namuose. „Na, o mes esame tokioje padėtyje: miestiečiams yra aktualesnis tas įstatymas, kur globos namuose augę vaikai suskaidyti ir patalpinti į butus suskirstant mažomis grupelėmis. O mums tas įstatymas yra keistokas, kadangi mes gyvename kaimo vietovėje. Jau dešimt metų dirbame bendruomeniniu principu: trys šeimynos po aštuonis vaikus. Manėm, kad prisitaikėme, sukūrėme tokią sistemą, kad tai nebūtų globos namai. Globos namai jau tapo neigiamas, negražus žodis, turintis blogą įvaizdį. Mes vaikams stengėmės suteikti kuo daugiau veiklos: vežiojome į meno mokyklas, sporto būrelius, Beižionyse vyko karybos pradmenų veikla ir t. t. “ – pasakojo pašnekovas.
Pedagogo teigimu, jis ir kiti globos namų darbuotojai visada stengėsi, kad vaikai gautų visapusišką pagalbą, jaustų kuo mažesnę socialinę atskirtį, nepatirtų skurdo bei žinotų, kad turi artimųjų, giminių: „Vaikams ieškojome giminių, kur jie galėtų praleisti atostogas ar savaitgalius. Jiems buvo padedama atrasti save ir integruotis į visuomenę.“
Kadangi vaikams kyla klausimas, kodėl jie yra paimami iš šeimos, globos namai stengėsi vaikams paaiškinti, kad suaugę žmonės daro klaidas, kurių jie neturėtų kartoti. Pašnekovas teigia, kad dabar vienintelis likęs klausimas, ką daryti su pastatu atei­tyje. Pasak jo, yra visokių minčių, o pasiūlymai jau išsiųsti į Švietimo ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją ir jau laukiama atsakymų.
„Kadangi mes dirbame pagal principą, kad vaikui išauklėti reikia viso kaimo, kartu su Beižionių bendruomene vykdėme įvairius projektus, tai ir dabar bendruomenė siūlo patalpose įrengti vaikų dienos centrą, kuriame veiklą tęstų motoklubas, kuris užimtų sporto salę, kad Beižio­nyse nenustotų virti gyvenimas“.- jaudindamasis kalba direktorius.
Apie globos namų auklėtinius daug kalbėti galintis direktorius, šį kartą skubėjo. Skubėjo ne į nau­ją jam siūlomą darbo vietą, o pas ūkininką Saulių Stirną. Šis žadėjo duoti kvietrugių globos namams priklausančiai žemei apsėti. Negalima gi palikti dirvonuoti.
Ar pasiteisins idėja Lietuvai likti be vaikų globos namų, Vilmandas sako dar nežinantis. Vaikai, pasak jo, dar adaptuojasi, jiems, galbūt, šiek tiek trūksta laisvės, bet tai gali būti laikina. Tik pedagogas negali suprasti, ką vaikams gali duoti vienas, su jais bute dirbantis auklėtojas. Ilgametis Beižionių vaikų globos namų direktorius abejoja, ar vienas auklėtojas galės atstoti tėvus ar visą su vaikais dirbusį globos namų personalą, ar sugebės vienas pedagogas išlaikyti anksčiau sukurtą auklėjimo sistemą.

Yoanna Koleva,
VU Žurnalistikos instituto studentė, praktikantė