Vaiko emocinė gerovė: kaip pasiekti, kad vaikas mokykloje jaustųsi gerai?

Turbūt kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas mokykloje jaustųsi ramiai ir saugiai. Tyrimais įrodyta, kad vaiko psichoemocinė būsena lemia ir jo akademinius pasiekimus, gebėjimą įsisavinti informaciją. Tad kaip užtikrinti, kad mokykla būtų saugi aplinka augti ir tobulėti? Atsakymų į šį klausimą ieškota vasario 9 dieną vykusioje metodinėje dienoje „Psichoemocinės gerovės svarba mokykloje“.

Metodinė diena prasidėjo projekto „Laiminga mokykla“ pristatymu. Projekto kūrėjos išsamiai papasakojo apie psichoemocinę gerovę vertinantį įrankį ir platformą, kurioje galima jį rasti, parodė, kaip reikia šiuo įrankiu naudotis, kaip jis veikia.

Po pristatymo projekto kūrėjos – integruotos kūno ir judesio terapijos praktikė Ernesta Skeberė, psichologė Monika Kalinina ir socialinio inkubatoriaus „Domus Solis“ įkūrėja, dr. Irena Blaževičė – skaitė paskaitas, kurios irgi buvo susijusios su psichoemocine gerove.

Organizatorės džiaugiasi, kad renginys sulaukė didelio pedagogų susidomėjimo. Į metodinę dieną susirinko daugiau kaip 50 dalyvių, kurie aktyviai įsitraukė į diskusijas, uždavė klausimų, pateikė pastabų ir pasiūlymų.

„Mes tikslingai kvietėme Šiaulių pedagogus, mokyklų vadovus, psichologus, socialinius pedagogus, t. y. žmones, kurie dirba mokykloje. Dar testuodamos šį įrankį sulaukėme didelio mokyklų susidomėjimo. Metodinė diena parodė, kad dauguma atėjusių norėtų naudotis šiuo įrankiu savo mokyklose ir mato jo naudą“, – sakė viena iš projekto kūrėjų M. Kalinina.

Sukūrė įrankį emocinei gerovei vertinti

„Erasmus+“ lėšomis finansuojamas projektas „Laiminga mokykla“ vyko dvejus metus – startavo 2022 m. vasarį ir tęsėsi iki šių metų vasario. Į procesą įsitraukė partneriai iš Estijos, Italijos. Rezultatas – sukurtas internetinis įrankis, suteikiantis galimybę visai ugdymo įstaigos bendruomenei įsivertinti mokyklos emocinę gerovę.

Kaip teigia E. Skeberė, pagrindinė šio įrankio idėja buvo pakeisti visuomenės požiūrį apie tai, kas yra mokykla, kokios yra mokyklos sudedamosios dalys, ko į mokyklą ateina vaikas, tėvai, mokytojai, darbuotojai.

„Kiekvienas turi savo atsakomybes. Vaiko gerovė priklauso nuo to, kaip visos grupės bendradarbiauja tarpusavyje. Todėl klausimynas yra sudarytas keturioms grupėms: tėvams, vaikams, mokytojams ir mokyklos darbuotojams. Tikslas yra pamatyti, kaip tą patį dalyką mato kiekviena grupė, kaip išsiskiria jų vertinimas“, – pažymi viena iš projekto kūrėjų.

Ją papildo M. Kalinina, akcentuodama, kad iki šiol tokio įrankio, apimančio visą mokyklos bendruomenę, nebuvo. „Dirbdama mokykloje psichologe ir bendraudama su savo kolegėmis pastebėjau poreikį sukurti psichoemocinę gerovę vertinantį įrankį, kuris apimtų visus mokyklos bendruomenės narius ir kurio pagalba būtų sugeneruojami rezultatai automatiniu būdu, nes tokio įrankio iki šiol Lietuvoje nebuvo. Šis įrankis yra vertingas visoms mokykloms, kurioms rūpi jų emocinė atmosfera“;

Įrankis pateikia ir rekomendacijų, parodančių, ką daryti, kur kreiptis toliau. Visgi, didžiausias menas yra įgalinti kiekvieną grupę spręsti, išgirsti kito balsą ir susitarti.

„Reikia analizuoti, kur yra atotrūkiai, gauti rekomendacijas, stebėti pokyčius. Įrankis problemos neišspręs. Tai lyg termometras. Jis nepagydo, bet leidžia mums suprasti, ar mes jau sergame, ar ne. Kai turime faktą, tada jau ieškome sprendimų“, – sakė I. Blaževičė

Aplinka lemia pasiekimus

Pasak įrankio kūrėjų, šiandieninė švietimo sistema orientuota į naujas programas, išteklių atnaujinimą, o psichoemocinei gerovei mokykloje vis dar skiriama per mažai dėmesio. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis vaikų jaučia, jog jiems trūksta palaikymo tiek iš draugų, tiek iš mokytojų. O neigiamas emocinis krūvis neabejotinai turi įtakos ugdymosi pasiekimams.

„Akademinės žinios priklauso nuo žmogaus būsenos. Jeigu nepatenkinti elementarūs poreikiai, tokie kaip saugumas, psichologiškai pozityvus klimatas, įsisavinti žinias tampa sudėtinga. Kai smegenys ramios, informacija greitai priimama“, – teigė E. Skeberė.

Metodinėje dienoje paskaitą „Kokia mokyklos kultūra yra sveika, o kokia ne?“ skaičiusi dr. I. Blaževičė sako, kad šiandieninėje mokykloje svarbus tampa klausimas ne tik, kaip išdėstyti, bet ir kaip ugdyti gebėjimus, kaip kurti terpę, kurioje vaikas jaustųsi saugus, priimtas.

„Naujos programos, sprendimai švietimo sistemoje gali duoti savo vaisių tik esant tam tikroms sąlygoms – kai vaikas yra mylimas ir juo pasirūpinta namuose, kai jis geba susikaupti ir išlaikyti dėmesį, kai jis sutinka atlikti mokytojo užduotis. Tai reiškia, kad vaikas yra pasiruošęs klausyti mokytojo. Deja, tokių atvejų, turime tikrai ne daug. Tam turi būti aplinka, kurioje ne baudžiama, o kaip tik ieškoma sprendimų, kurioje vaikas nėra tik statistinis vienetas, turime matyti kiekvieno žmogaus asmeninę istoriją“, – pabrėžė I. Blaževičė.

https://www.happyschoolproject.eu/lt/

Reklama