Vai­ko die­not­varkė: kiek lai­ko leis­ti jam nau­do­tis kom­piu­te­riu?

Gy­ve­na­me XXI am­žiu­je, kur kiek­vie­na die­na yra tar­si nau­ja pra­džia ir nau­ja is­to­ri­ja. At­ra­dimų ir iš­ra­dimų ku­pi­nas pa­sau­lis kei­čia­si ne­sus­tab­do­mu grei­čiu, prie ku­rio rit­mo tu­ri­me pri­si­tai­ky­ti vi­si – ir ma­ži, ir di­de­li.
Die­nos re­ži­mas yra pui­kiai pa­žįsta­mas nuo­lat sku­ban­tiems ir le­kian­tiems suau­gu­sie­siems, ku­rie sten­gia­si su­de­rin­ti darbą ir šeimą, ta­čiau ne­re­tai vaikų die­nos re­ži­mas yra pa­lie­ka­mas natū­ra­liai tėkmei, ti­ki­ma­si, kad jis su­si­for­muos sa­vai­me, ta­čiau dėl to­kio nu­si­sta­ty­mo atei­ty­je ga­li kil­ti pro­blemų. Apie tai, kodėl svar­bu vai­kams nuo ma­žens for­muo­ti die­nos re­žimą ir kont­ro­liuo­ti tech­no­lo­gijų nau­do­ji­mo­si laiką, pa­sa­ko­ja vaikų psi­cho­logė Emi­li­ja Baltrū­naitė.

Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems

Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams.

Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės veiklos prasmę, suprasti ir atskirti, kada yra laikas mokytis ir ilsėtis, ir žinoti, kas yra kokybiškas poilsis.

Vaikų psichologės E. Baltrūnaitės teigimu, norint sukurti saugią aplinką, tėvams reikėtų su vaikais pakalbėti apie tai, kokia diena vaiko laukia, aptarti dienos planą, veiklas, jų trukmę ir prasmę. Tokiu būdu pavyktų išvengti daugelio konfliktinių situacijų ir į vaiko gyvenimą būtų įnešama konkretumo ir tikslumo.

Reikia kontroliuoti naudojimąsi technologijomis

Šiandieninio pasaulio kasdienybė yra neįsivaizduojama be technologijų, kurios suaugusiesiems dažniausiai yra darbo, o vaikams – laisvalaikio praleidimo priemonė, todėl labai svarbu su vaikais aptarti, kokiu tikslu ir kiek laiko jie galės praleisti prie išmaniųjų įrenginių.

Dažnu atveju informacinės technologijos yra tarsi saugi vaikų zona, kurioje jie yra atsipalaidavę, jaučiasi patogiai ir nejaučia streso. Kad ir kaip būtų, tai neturėtų būti nuolatinė ir vienintelė vaikų laisvalaikio veikla, todėl patariama įtraukti vaikus į užklasinių būrelių veiklą, skirti jiems daugiau dėmesio, kalbėtis, išsiaiškinti jų poreikius ir kurti geresnį tarpusavio ryšį, leidžiant laiką kartu.

Anot specialistės E. Baltrūnaitės, iki 3 metų vaikai pasaulį pažįsta ropodami, liesdami, bėgiodami ir žaisdami, todėl naudotis kompiuteriais, telefonais ar planšetiniais kompiuteriais jiems nėra patartina. Vyresniems, 3–5 metų, vaikams rekomenduojama praleisti iki 1 valandos laiko prie išmaniųjų įrenginių, tačiau augančiam ir jau tėvų žodžius suvokiančiam vaikui reikėtų formuoti tinkamą mąstymą apie tai, jog technologijos yra skirtos darbui ir mokymuisi, o ne žaidimams.

Vyresni nei 5 metų vaikai gali daugiau laiko praleisti prie išmaniųjų technologijų, stebint ir kontroliuojant tėvams. Atliekami tyrimai rodo, kad ekranuose matomi vaizdai užkerta kelią natūraliam vaikų vaizduotės vystymuisi, nes viskas yra atliekama už juos. Dėl šios priežasties itin svarbu ne tik sekti laiką, bet ir stebėti veiklos pobūdį, kad praleistas laikas prie išmaniųjų įrenginių būtų naudingas, o po to – aptarti šias patirtis kartu su vaikais, pasidalyti nuomonėmis ir paprašyti vaikų atpasakoti regėtus vaizdus.

Svarbu laiku pastebėti signalus ir palaikyti fizinį aktyvumą

Riba tarp pomėgio ir priklausomybės yra itin maža, kadangi ekranuose egzistuojantis gyvenimas, žaidimai ir kitos virtualios pramogos gali vaikus stipriai įtraukti ir tapti pačiu mėgstamiausiu pomėgiu, kuris dažnu atveju išsivysto ir į priklausomybę.

Pasak specialistės, vieni dažniausiai pasitaikančių priklausomybės signalų yra nereagavimas ir tėvų raginimų atsitraukti nuo kompiuterio ignoravimas, sumažėjęs arba visai dingęs domėjimasis aplinkiniu pasauliu ir sutrikęs miegas. „Dėl to atsiranda savikontrolės sunkumų, elgesio problemų, socialinių įgūdžių stagnacija ir savivertės sumažėjimas“, – priklausomybės pasekmes vardija psichologė.

Be to, pernelyg ilgai prie kompiuterio sėdintys vaikai, bėgant laikui, gali pradėti skųstis galvos, sprando, pečių juostos ir nugaros skausmais, gali padidėti jų dirglumas ir atsirasti laikysenos ar regos sutrikimų. Siekiant išvengti išvardytų ir kitų sveikatos problemų, yra būtina tinkamai organizuoti vaikų laiką prie kompiuterių: paruošti tinkamą įrangą, prižiūrėti laikyseną, daryti pertraukas ir mankštas, skirtas pailsinti akis ir kūną.

Vaikų psichologės nuomone, sureguliuotas miego režimas ir tikslus jo laikymasis leis ne tik išvengti miego sutrikimų, bet ir kokybiškai pailsėti po dienos veiklų. Taip pat vertėtų palaikyti vaikų fizinį aktyvumą ir kartu su jais atlikti mankštas, išeiti pasivaikščioti, sportuoti ar šokti.