Vaikas turi teisę į normalią raidą pagal savo amžių

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės inicijavo susitikimą su vieno lopšelio - darželio pedagogėmis. Vyr. specialistės Sonata Sidikevičienė ir Danguolė Repšienė pokalbį su lopšelio- darželio vadove ir auklėtojomis pradėjo nuo temos, ar aktualus klausimas, kai vaikas, augęs namuose, neturi būtinų įgūdžių lankyti vyresnes darželio grupes ar priešmokyklinę klasę?

,,Teko matyti vaikų, kurie iki priešmokyklinio amžiaus auga vienkiemiuose. Sunku patikėti, kad 5-6 metų vaikas beveik nekalba. Net kai kurių garsų nėra girdėjęs, žodynas skurdus. Mama, paklausta, ar skaito vaikui pasakas, nustemba ir tik linkteli galvą, suprask, skaito, nors, kokią pasaką paskutinį kartą skaitė, negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti, kokių knygelių yra namie ir kada vaikas apskritai vartė knygelę. Dėl tokių vaikų neramu, nes mokykloje jie, ko gero, patirs patyčias, ką jau kalbėti apie sklandų žinių įsisavinimą“, – sako VTAS specialistė Danguolė Repšienė.

Specialistei pritarė ir darželio auklėtojos. VTAS specialistės nuogąstavimai dėl neišmokytų kalbėti penkiamečių - šešiamečių yra ne iš piršto laužti. Čia pat darželio pedagogė pateikė pavyzdį, kad priešmokyklinėje grupėje yra toks vaikas. Atvejis tiesiog tiksliai toks, kokį apibūdino VTAS specialistė.

,,Vaikas augo namuose, nelankė lopšelio, nelankė darželio. Į priešmokyklinę grupę atvestas tik todėl, kad tai privaloma. Tėvai pasiteisino, kad neturėjo sąlygų vaiko vežioti į darželį, o ir nebuvo poreikio, nes mama ūkininkavo namie, tai ir vaikas būdavo su ja. Deja, nevyko reikalingas vaikui lavinimo procesas. Rezultatas – priešmokyklinukas netaria kai kurių raidžių, iškraipo žodžius, nemoka įvardinti kai kurių nematytų daiktų. Dabar vargiai pavyks vaiką tinkamai paruošti mokyklai. Vytis bendraamžius jam, ko gero, teks mokantis pagal adaptuotą programą“, – sakė darželio auklėtoja.

,,Turėjom darželinuką, kuris pirmomis darželio lankymo dienomis per piešimo pamokėlę nežinojo, ką veikti su flomasteriais, nes, akivaizdu, niekada jų nebuvo matęs. Jis atėjo prie auklėtojos stalo ir pasiėmė tušinuką. Ko gero, tai vienintelė piešimo priemonė, kurią jam duodavo namie“, – vaiko apleistumo atvejį komentavo kita darželio auklėtoja.

Auklėtojoms teko išgirsti ir mamų pasiteisinimų, esą, visi kada nors pradeda kalbėti, tai ko čia rūpintis dėl vaiko šveplavimo ar skurdaus žodyno. Būna, kad mamos atsako, jog vaikui neperka lavinimo priemonių, nes vis tiek išmėtys. Tokie pasiteisinimai dėl nelavinamo vaiko auklėtojas ir VTAS specialistes labai neramina.

,,Tokiu atveju mes jau įžvelgiam grėsmę vaiko sveikatai ir raidai, nes tėvai neužtikrina lavinimo pagal amžių ir vaiko galimybes. Ką galima ir reikia daryti? Skubiai teikti pagalbą vaikui ir visai šeimai. Kaip tai galima padaryti? Tą turi pastebėti bendruomenė, seniūnijos, medikai. Gi vaiką bent jau retkarčiais mato gydytoja, slaugytoja, seniūnija, pagaliau – giminės. Kai akivaizdžiai pagal amžių sulėtėjęs vaiko pasaulio pažinimas ir bendravimas kelia nerimą, reikia pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams. O tada jau bus pokalbiai su tėvais ir kuo skubiausia pagalba vaikui. Pirmiausia, kad jis lankytų lopšelį-darželį‘‘, – sakė VTAS specialistės.

,,Darželyje yra logopedas, kvalifikuotos pedagogės, vaikas matomas, stebima raida, šeimai galima rekomenduoti reikalingus specialistus. Daugelyje savivaldybių yra ir Vaiko ir šeimos gerovės centras. Specialistai valandų ir po darbo neskaičiuoja. Galime net specialistų adresus ir telefonus surašyti. Arba pačios tartis dėl vizitų, jeigu vaiko tėvai nelabai supranta, kaip greitai galima padėti vaikui ir kur rasti specialistus‘‘, – sakė lopšelio darželio direktorė.

VTAS specialistės atkreipė dėmesį, kad skubiai reikia spręsti klausimą dėl darželinukų pavežėjimo iki ugdymo įstaigos. Mat, jeigu vaikas auga atokiame vienkiemyje, pavežėjimas iki darželio jam nepriklauso. Išskyrus atvejus, kai mažyliui nustatyta negalia. O sveikų vaikų tėvai neretai nurodo, kad vaiko iš kaimo į darželį nevežioja, nes toli, nėra laiko ir lėšų vaiką vežioti, šeima neturi automobilio. Taip vaikai lieka izoliuoti nuo jiems reikiamų paslaugų, švietimo, bendravimo.

,,Vaiko teisių apsaugos specialistai visada pasiruošę aplankyti šeimas, patarti, sustiprinti šeimos stiprias puses. O tada suvienyti šeimos ir specialistų komandos jėgas, kad vaikui būtų suteikta visokeriopa pagalba‘‘,- pokalbį su lopšelio darželio auklėtojomis reziumavo VTAS specialistės.

VTAS susitikimai su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis bus tęsiami ir kartojami, nes pačios pedagogės jų pageidauja. Susitikimuose išsakomos ir išgirstamos problemos. Ir čia pat ieškoma jų sprendimo būdų.