Vaikams nuėmus apsaugines kaukes pamiršta pasirūpinti pedagogais

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas įvesti visuotinį kaukių dėvėjimą pradinių klasių moksleiviams sukėlė audringą tėvų reakciją. Visuomenės spaudžiamas ministras Aurelijus Veryga netrukus apsigalvojo: kaukės pamokų metu nebėra privalomos.

Mokytojai sakosi suprantantys, kad vaikai negali išbūti su kaukėmis ilgai, tačiau mano, kad šioje situacijoje ministerija nepagalvojo apie juos: su daugiau nei 20 vaikų kasdien dirbantys pedagogai neretai yra vyresnio amžiaus, priklauso rizikos grupei.

Mokytojai nerimauja

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko teigimu, tarp mokytojų yra nemažai nerimo, tačiau kontaktines pamokas vis dar priversti vesti pedagogai supranta, jog vaikams su kaukėmis išbūti sudėtinga.

„Manau, kad galbūt, esant tokiems susirgimų skaičiams, reikėtų daryti tą pertrauką ir net tam pradiniam ugdymui. Bet juk žinote, kita vertus, saugumas ir sveikata labai svarbu, bet visi supranta, kad jeigu pradinis ar ikimokyklinis ugdymas sustotų, tai stotų verslas ir visa ekonomika. Visi nori išgyventi, bet kartu ir galvoja, kad ta ekonomika nekristų dar labiau“, – sakė  A. Navickas.

Pedagogų atstovo nuomone, pirmasis karantinas ganėtinai akivaizdžiai pademonstravo, kad, ypač pradinukams mokantis nuotoliniu būdu, tėvai privalo padėti jiems, o tai reikštų, kad atidėję darbus turėtų imti nedarbingumo pažymėjimus.

Po pirmosios COVID-19 bangos buvo nemenka pauzė: vasarą susirgimų skaičiuota mažiau, Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerija turėjo laiko pasirengti galimiems iššūkiams, tačiau, A. Navicko teigimu, ramybės laikotarpis nebuvo tinkamai išnaudotas.

„Ministerija labiau imitavo pasiruošimą, bandė dėlioti rekomendacijas, kaip naudotis įvairiomis skaitmeninėmis programomis. Bet jos padrikos, neveikiančios, viskas daugmaž formaliai padaryta, o iš tiesų tai visas krūvis tenka pedagogams, kurie patys bandymų metodais turėjo ir iki šiol tebeturi atrasti galimybių geriausiai išdėstyti pamokas. Iš ministerijos pagalbos ar sistemino požiūrio kol kas nepasijautė“, – kalbėjo A. Navickas.

Mokytojų sauga – pačių mokytojų reikalas?

Ne mažiau klausimų kelia ir tai, kad ne visos mokyklos turi lėšų aprūpinti mokytojus kaukėmis, kurios privalo būti keičiamos kas porą valandų. A. Navicko teigimu, dalis mokytojų bijo dėl galimų pasekmių, dėl to nesikreipia į administraciją ir apsaugos priemones perka savo lėšomis. Mažai kas išdrįsta pareikalauti, kad tuo pasirūpintų darbdavys.

Vienoje Utenos gimnazijų dirbanti pedagogė bijo – dėl galimo spaudimo ir pasekmių ji nepanoro prisistatyti, tačiau sako, kad jos ir kolegų nuomonė vienoda – atėjo metas padaryti pauzę kontaktiniam ir net mišriam mokymui ir vaikus dėl visų saugumo kurį laiką ugdyti nuotoliniu būdu.

„Tai iš tiesų yra labai sudėtinga. Nemaža dalis mokytojų turi vyresnio amžiaus tėvus, su kuriais gyvena, visi bijo ir užsikrėsti patys, ir parnešti ligą namo. Dabar mokytojams yra labai sunki situacija – dalį pamokų reikia vesti kontaktiniu būdu, dalį – nuotoliniu. Net vyresnių klasių mokiniai neišsėdi su tomis kaukėmis, trūksta oro. Atbūni pamoką su vaikais, tada bėgi į kabinetą vesti nuotolinių pamokų“, – kasdienybę aprašė pedagogė.

Pasak jos, nors nuotolinis mokymas kelia nemažai iššūkių, ji ir kolegos pasirengę padaryti pauzę ir bent jau kurį laiką perkelti ugdymo procesą į virtualią erdvę.

A. Navicko teigimu, nepaisant to, kad nemažai mokyklų perka darbuotojams apsaugos priemones, dalis pedagogų vis dar bijo prarasti darbo vietas kovodami už savo teises ir nusprendžia „nekelti bangų“. Dėl to nėra galimybės statistiškai tiksliai paskaičiuoti, kiek mokyklų darbuotojų iš tiesų aprūpinami tinkamomis priemonėmis.

Jam antrina Alfa.lt kalbinta Utenos gimnazijos pedagogė: nuo pat rugsėjo pedagogai nebuvo aprūpinti kaukėmis. Kol padėtis netapo kritinė, mokytojai pirko jas savo lėšomis. Iškėlus klausimą, kad jomis turėtų pasirūpinti mokykla, buvo nupirkta 300 kaukių. Kokiam laikui jų užteks, pagal reikalavimus reguliariai keičiant, neaišku.

„Per pirmą posėdį iškėlėme klausimą dėl kaukių pirkimo, tačiau buvo pasakyta, kad mokykla tam neturi pinigų. Mes kaip ir išsireikalavome tam kartui. Nežinau, kaip toliau, bet dabar jau lyg duoda“, – pasakojo mokytoja.

Ji priduria, kad išsireikalautas kaukių dalijimas pedagogams vis dar nėra niekaip reglamentuotas.

„Mes prašėme, kad būtų sukurta kažkokia tvarka, kad būtų parašyta, kaip tas kaukes dalytis, bet buvo pasakyta, kad padės ant stalo ir pasiims, kam reikia“, – kalbėjo mokytoja.

Baimė kalbėti 

Panašu, kad pedagogų bendruomenę kausto nepaprastai didelė baimė kalbėti atvirai. Įvardijantys esamas problemas mokytojai reikalauja, kad jokiais būdais nebūtų nurodomi jų vardai ir pavardės, mokyklos ir kartais net miestai. 

Vienoje sostinės mokyklų dirbantis Liudvikas (vardas pakeistas – red. past.) sutiko kalbėti tik tuo atveju, jei nenurodysime nė vienos detalės, padėsiančios jį atpažinti. 

„Jūs pagalvokite, jei yra reikalavimas, kad atstumai būtų du metrai, mokyklos niekada nesugebės jų išlaikyti – suole sėdi po du vaikus, o klasės juk nėra guminės, yra tokios, kokios yra. Vėdinimo sistemomis irgi nepasirūpinta, nes kritinė dauguma mokyklų senos statybos. Tikrai reikia tų bandymų metodo, kad suprastume, kad nuotolinis mokymas bent jau kurį laiką yra optimali išeitis?“ – retoriškai teiravosi pedagogas.

Per parą Lietuvoje patvirtinti 1553 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė devyni žmonės. Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 1092 žmonės, 83 iš jų – reanimacijoje. Ekspertai pandemijos piką Lietuvoje prognozuoja lapkričio 20–27 d. Pastaruoju metu išaugusį mirčių skaičių kai kurie sveikatos specialistai sieja su aktyvesniu žmonių bendravimu Vėlinių savaitgalį. Siekiant pagerinti žmonių informavimą, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras su verslo įmonėmis įsteigė papildomą COVID-19 skambučių centrą.

Alfa.lt