Vaiką su negalia auginanti mama: įtraukus sportas keičia pasaulį

Šiauliečiui Sajui 7-eri metai, jis nuolat sportuoja, dalyvauja varžybose, lanko karatė būrelį. To daryti jam netrukdo itin reta liga – spinalinė raumenų atrofija. Dažniausiai vežimėliu judančio berniuko ir jo mamos Oksanos Mejerės ryžtas – puikus pavyzdys, kad kiekvienas vaikas turi turėti galimybę patirti sporto džiaugsmą ir sportuoti kartu su visais.

Retos genetinės ligos diagnozę šiauliečių šeima išgirdo, kai Sajui buvo metukai ir trys mėnesiai. Vėlavo vaiko motorinė raida, mama pastebėjo, kad kojose nėra atramos. Diagnozė pakeitė šeimos gyvenimą. Tėvai darė viską, kad vaikas gautų reikalingus vaistus, pagalbą, galėtų užsiimti visomis veiklomis kaip ir jo bendraamžiai. Vaiko mama įkūrė Sajaus labdaros ir paramos fondą, aktyviai veikia asociacijoje „Maži žingsneliai”, kurios tikslas padaryti Šiaulius geriausia vieta gyventi vaikams su negalia, patirtimi dalinasi ir padeda kitoms su panašiais iššūkiais susiduriančiomis šeimoms.

Jautriai Sajaus mama pasakoja ir apie vaikų su negalia fizinį aktyvumą. Anot jos, jis svarbus kiekvienam žmogui, o vaikui su negalia dar labiau. Visgi, Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausia praktika, kad vaikai, turintys negalią, tiesiog atleidžiami nuo fizinio lavinimo pamokų. Mokytojams trūksta žinių ir metodinės medžiagos, kaip juos įtraukti į pamokas.

„Įsivaizduokite, vaikai vyksta žaisti krepšinį, futbolą. Kas vyksta, kai vaikas, kuris juda vežimėlio pagalba nuo tokių pamokų „atleidžiamas”? Jis lieka pats sau, geriausiu atveju, jei turi padėjėją, užsiima su juo, bet dažniausiai tiesiog leidžia laiką vienas, ar žaidžia telefonu. Naudos iš to jokios, atvirkščiai.

Džiaugiuosi, kad mano vaiko patirtis visai kitokia. Mūsų patirtis – geroji patirtis. Mano vaikas niekada nebuvo atleistas nuo fizinio ugdymo pamokų. Dar darželyje jis buvo įtraukiamas į visas veiklas. Tiek į sporto varžybos, ar komandines rungtis – visur. Mokytojai turėjo kompetencijų, o svarbiausia noro. Mokykloje jau kitaip. Tačiau ir šiandien galiu pasidžiaugti, kad mūsų mokykla yra netipinė, joje dirba judesio korekcijos specialistas, kuris atlieka pratimus su mano vaiku ir jis nesėdi kampe. Tai yra vidurys, kuris gali būti taikomas tokiais atvejais kaip mūsų. Tačiau, esant galimybei, visada būtina ieškoti būdų įtraukti vaikus į pamokas kartu su bendraamžiais“, – pasakoja Oksana Mejerė.

Anot Sajaus mamos, sudėtinga ir su būreliais. Pasirinkimas didelis, tačiau visai kitokia situacija vaikui, turinčiam negalią.

„Žinome, kad įstatymai numato teisę į lygias galimybes, žinome apie neabejotiną sporto ir psichologinę naudą, asmeninį tobulėjimą, socialinės integracijos svarbą. Tačiau realybė labai sudėtinga.

Vieną dieną mano sūnus sako: aš noriu būti karatistu. Ką man daryti? Skambinau visiems Šiauliuose egzistuojantiems karatė būreliams, ir vis girdėjau – ne, ne, ne. Dėl įvairių priežasčių. O mano sūnus nori būti karatistu. Galų gale vieni karate būrelio organizatoriai sako – gerai, pabandom. Ir ką jūs manote? Mūsų sūnus lanko karatė antrus metus. Užsiima su kitais vaikais, laiko įprastus užsiėmimus, laiko egzaminus. Turi mėlyną diržą ir siekia toliau”.

Oksana pasakoja, kad ji matė ne vieną istoriją, kai susikaustę vaikai, pradėję sportuoti, tampa drąsūs, susiranda draugų.

„Sajus taip pat užsiimta ir bėgimo triračiu (aut. Past. specialios konstrukcijos dviratį primenanti triratė priemonė be pedalų, naudojama žmonių su negalia judėjimui) sportu. Kartu sportuoja berniukas, taip pat judantis vežimėliu, kuris buvo labai susikaustęs, visko bijojo. Man labai įstrigo, kaip tas berniukas man pasakė – aš negaliu eiti, bet aš galiu bėgti. Šiandien tas vaikas visai kitoks – drąsus, aktyvus, ruošiasi į tarptautinę sporto stovyklą“, – pasakoja O. Mejerė.

Kai vaikai sportuoja kartu, jie patiria džiaugsmą. Sportas suteikia disciplinos, suteikia galios jausmą, vaikai susiranda draugų, gali užimti prizines vietas. Sportas ir fizinė veikla reikalinga kiekvienam.

„Dar daugiau. Sudaryta galimybė sportuoti kartu atveria galimybę keisti visuomenę, tai teisingiausias būdas tai daryti. Keičiasi ir kartu sportuojantys negalios neturintys vaikai, keičiasi mokytojų, aplinkos požiūris. Įtraukios fizinio lavinimo pamokos ir popamokinė veikla keičia pasaulį“, – neabejoja Oksana.

Apie tai, kaip įgyvendinamas įtraukusis ugdymas mokyklose ir ko reikia, kad visi vaikai galėtų sportuoti su klasės draugais pakalbinome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo skyriaus pagalbos vedėją Kristiną Valantinienę.

– Galbūt turite duomenų, kaip keitėsi įtraukiojo ugdymo apskritai statistika Lietuvoje per pastaruosius metus nuo 2024 rugsėjo? Ar yra duomenų apie specialiųjų poreikių vaikus bendrojo ugdymo mokyklose ir jų pokytį?

Dar iki Švietimo įstatymo nuostatų įsigaliojimo 2024 m. rugsėjo 1 d. didžioji dalis vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), mokėsi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. 90 proc. vaikų, turinčių SUP, mokosi su savo bendraamžiais bendrojo ugdymo mokyklose bendrose klasėse, 3 proc. specialiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose, o 7 proc. – specialiose mokyklose.

Nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokosi 2 067-iais vaikas, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, daugiau nei praėjusiais mokslo metais. 2024-2025 mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) mokosi beveik 349 tūkst. mokinių, iš jų apie 50,6 tūkst. turi specialiųjų ugdymosi poreikių.

– Su kokiais specifiniais iššūkiais susiduriama konkrečiai fizinio lavinimo pamokose?

Įtraukiajame ugdyme nėra išskiriamos disciplinos, tai bendra ugdymo filosofija, akcentuojanti, kad ne ugdytinis turi prisitaikyti prie ugdymo įstaigos, aplinkos, bet pastaroji turi atliepti jo poreikius.

Mokinių poreikių įvairovė yra didžiulė, o kiekvienas atvejis individualus. Tarkime, skaitymo ir rašymo sutrikimą turinčiam mokiniui kažin ar kils sunkumų fizinio ugdymo pamokoje, bet jam pagalbos reikės matematikos ar užsienio kalbų pamokose. Visai kitokie poreikiai autistiško vaiko: dėl

jautrumo garsui ar kvapams jis gali net neįeiti į sportą salę arba dėl koordinacijos ypatumų negebėti pagauti kamuolio ir pan., bet jam nereikės pagalbos įsiminti istorijos datas ar matematikos formules. Mokyklos, mokytojo, švietimo pagalbos specialistų užduotis – rasti individualius sprendimus, kad mokiniai galėtų patirti sėkmę visuose dalykuose atsižvelgiant į jų galimybes.

Kalbėdami apie savo pamokose taikomus ugdymo metodus, priemones, fizinio ugdymo mokytojai dalijasi, jog jautrūs garsui vaikai šiose pamokose dėvi ausines, jei reikia, mokytojai pamokose nenaudoja švilpuko, skiria vaikui įveikiamas užduotis, parenka kitokį inventorių, naudoja vaizdines priemones, į komandines veiklas įtraukia skirdami juos teisėjais ar paveda pristatyti klasei žaidimo taisykles ir t.t.

- Kokios pagalbos gali sulaukti fizinio lavinimo mokytojai, vedantys įtraukias pamokas?

Fizinio ugdymo mokytojams, kaip ir kitų dalykų pedagogams, svarbu pažinti vaikų poreikių ir sutrikimų įvairovę, jų ugdymo ypatumus, metodikas. Lygiai taip pat svarbu prieš kreipiantis pagalbos į specialistus mokytojui išsiaiškinti, ką konkretus mokinys gali, kokios, kur pagalbos jam reikia.

Mokyklų administracijoms, visiems pedagogams (ir fizinio ugdymo mokytojams), švietimo pagalbos specialistams nemokamus seminarus, mokymus, kaip dirbti su įvairių sutrikimų turinčiais ugdytiniais, rengia 4 nacionaliniai centrai („Diemedžio“ ugdymo centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Lietuvos įtraukties švietime centras; kiekvienas centras specializuojasi tam tikroje srityje ir tiek mokytojams, tiek mokytojų padėjėjams gali pasiūlyti konkrečių mokymų, konsultacijų) bei 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai (šių centrų komandos atvyksta konsultuoti ir į mokyklas).

Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas kviečia į tris nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukties tema – jomis naudotis gali visi pedagogai, norintys pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Nuo 2022 m. vykdomas priėmimas į švietimo pagalbos specialistų specializacijos studijų vietas esamiems pedagogams.

- Iš pačių mokytojų girdime, kad judantys vežimėlio pagalba ar regos negalią turintys mokiniai, nuo fizinio lavinimo pamokų dažnai vis dar „atleidžiami“ dėl negalios. Dažnai fizinio lavinimo mokytojai net nustemba, jei užsimename apie galimybę priimti juos į pamokas. Ar esate susidūrę su tokiomis situacijos, ko reikia, kad visi vaikai galėtų sportuoti kartu?

Tenka apgailestauti, kad nuo fizinio ugdymo pamokų neretai „atleidžiami“ ne tik fizinę negalią turintys mokiniai (reiktų įvertinti, kad ne visi negalią turintys mokiniai turi ir specialiųjų ugdymosi poreikių), bet ir vadinamąją nematomą negalią turintys vaikai. Ko gero, taip elgiamasi remiantis vis dar gajais stereotipais, kad šie vaikai negalės, nepajėgs dalyvauti pamokoje, arba trukdys bendraklasiams.

Visgi, jei specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas gali kartu su bendraamžiais mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, jis turėtų galėti dalyvauti ir fizinio ugdymo pamokose. Mokykla, mokytojas, švietimo pagalbos specialistai ir tėvai, kaip komanda, turėtų ieškoti individualių sprendimų, galimybių, metodų, kad mokiniui būtų sudarytos sąlygos dalyvauti fizinio ugdymo pamokoje ir atrasti jam priimtiną fizinio aktyvumo būdą, nes tai labai svarbu bendrai jauno žmogaus gerovei.

Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, praėjusiais, t. y. 2023–2024 mokslo metais, pagal visus stebimus kriterijus iš 1081 švietimo įstaigos ir jų skyrių daugiau kaip 79 proc. mokyklų buvo iš dalies ar visiškai pritaikytos asmenims, turintiems judėjimo negalią: užtikrintas patekimas į mokyklos pastatą (įrengtas pandusas, keltuvas ar liftas), koridoriai yra pritaikyti asmenims, judantiems neįgaliojo vežimėlyje, pritaikytas bent vienas sanitarinis mazgas.

Šiuo atveju svarbi ne tik mokyklų lyderystė keičiant visuomenės požiūrį į įtraukųjį ugdymą ir negalią. Paralimpinis komitetas, kaip ir kitos žmonių su negalia sporto organizacijos, taip pat atlieka svarbų vaidmenį parodant visuomenei, kad negalia nėra kliūtis būti fiziškai aktyviems, sportuoti ir net siekti aukštų sporto rezultatų.

- Kaip yra su padėjėjais vaikams - ar jie skiriami ir per fizinio lavinimo pamokas, jei reikalinga? Taip pat ar padėjėjams yra vykdomi kokie specifiniai mokymai, kaip dirbti judesyje?

Mokinio padėjėjas yra skiriamas mokiniui, ne pamokai. Mokinio padėjėjai padeda mokiniui ar (ir) mokinių grupei atlikti su savitarna, savitvarka ir maitinimusi susijusias veiklas, padeda mokiniui įsitraukti į ugdomąsias veiklas, dalyvauti ugdymo procese, pasiruošti pamokai reikiamas priemones, teikia pagalbą pertraukų metu, padeda orientuotis aplinkoje, judėti, prireikus palydi mokinį į specialios paskirties erdves, jose užtikrinti jo saugumą, vykdo švietimo pagalbos ir kitų specialistų rekomendacijas, kt. Kalbant apie fizinio ugdymo pamokas, mokinio padėjėjas gali padėti vaikui pasiruošti pamokai, įsitraukti į užduotis, žaidimus, persirengti po pamokos, bet mokinio padėjėjas neatlieka užduočių už ar su mokiniu.

Svarbu paminėti, kad toliau veikia ir specialiosios mokyklos. Jose gali būti ugdomi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Tokios ugdymo įstaigos gali pasiūlyti ugdymą ir švietimo pagalbą mokiniui, taip pat ir medicininę, kokios dažniausiai negali teikti bendrojo ugdymo mokyklos. Tėvai neprivalo savo vaiko leisti į bendrojo ugdymo mokyklas, jei mano, kad jų vaiko poreikius geriau atliepia specialioji mokykla.

Tekstas parengtas, įgyvendinant Lietuvos paralimpinio komiteto vykdomą Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektą „Asmenų su negalia atstovavimas sporto kontekste“, finansuojamą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos paralimpinis komitetas teikia pagalbą mokytojams ir mokyklas, siekiančioms sudaryti galimybes kartu sportuoti visiems vaikams. Kylant klausimams kviečiame kreiptis info@parateam.lt, arba telefonu +370 620 22200.