V. Zelenskis Vilniuje sako, kad G-7 įsipareigojimai Ukrainai nepakeis narystės NATO

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje pasveikino Didžiojo septyneto (G-7) šalių įsipareigojimus Kyjivui, bet perspėjo, kad jie neturėtų tapti pamaina šalies narystei Aljanse.

Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina galiausiai taps NATO nare pasibaigus Rusijos pradėdam karui.

Bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Ukrainos prezidentas sakė, kad G-7 pažadai turėtų būti vertinami „ne vietoje NATO, o kaip saugumo garantijos mūsų integracijos kelyje“.

„Galime teigti, kad viršūnių susitikimo rezultatai yra geri, bet optimalu būtų, jeigu gautume kvietimą (stoti į NATO)“, – NATO viršūnių susitikime sakė V. Zelenskis.

„Geriausios saugumo garantijos Ukrainai yra būti NATO“, – sakė prezidentas, pridūręs, kad, „dėkui Dievui, nematome, kad kuri nors NATO narė kariautų, kentėtų, kad žūtų jų žmonės, kad jos turėtų ginti savo žemę“.

„Pakeliui į NATO norėtume turėti nuolatines garantijas, kad jos darytų mūsų santykius su šalimis garantėmis stipresnius, norime atitinkamo dokumento“, – kalbėjo jis.

„Kartais labai sunku tam tikrus dalykus paaiškinti partneriams. Mes kare, o partneriai tikrai mums nori padėti. Bet mes gyvename labai skirtingomis sąlygomis. Mes gyvename sąlygomis, kur reikia išgyventi, o partneriai mums nori padėti gyventi. Bet kad galėtume gyventi, mums reikia išgyventi“, – sakė jis, paklaustas, kaip vertina NATO lyderių susitarimą, jog Ukraina bus pakviesta į Aljansą, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose vėliau trečiadienį bus pristatytas planas užtikrinti ilgalaikę G-7 šalių karinę pagalbą Ukrainai.

Kadangi Ukrainai greičiausiai teks ilgai laukti, kol įgyvendins savo siekį tapti NATO nare ir įgyti automatinę Aljanso apsaugą, G-7 šalys pristatys laikiną planą, kuriuo siekiama užtikrinti nuolatinę pagalbą. Pasak amerikiečių pareigūnų, planu siekiama padėti Ukrainai sukurti kariuomenę, kuri galėtų apsiginti ir atgrasyti nuo būsimo užpuolimo.

V. Zelenskis sakė, kad dabartinė Ukrainos padėtis skatina sparčias reformas tarptautinėje saugumo architektūroje.

„Deja, tai turi labai didelę kainą, mūsų gyvybių kaina matome, kaip kovoti su bet kokia agresija“, – nurodė jis.

„Po karo Ukraina bus NATO narė“

„Suprantame, partneriai padeda mums ginklais, tai išgyvenimo momentas ir tai mums labai reikalinga. Suprantame, kad kai kas bijo kalbėti apie mūsų narystę NATO dabar, nes niekas nenori, kad kiltų pasaulinis karas“, – sakė V. Zelenskis.

„Mes civilizuoti, adekvatūs žmonės, ir Ukraina supranta, kad negalime būti NATO nare, kol vyksta karas. Tai absoliučiai aišku“, – kalbėjo prezidentas.

„Esu įsitikinęs, kad po karo Ukraina bus NATO narė. Mes darysime viską, kad tai įvyktų“, – pridūrė jis.

Antradienį NATO lyderiai susitarė, kad Ukraina bus pakviesta, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos.

„Aš tai suprantu kaip „kai mūsų žemėje bus saugu“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos vadovas palygino situaciją su šalies tapimu kandidate į ES.

„Kandidatūra į ES irgi buvo signalas. Kandidatūroje nėra narystės ES, kandidatūroje yra užtikrintumas – tai stipri mobilizacija Ukrainai ir stiprus signalas Rusijai, kad Ukraina ne kažkokios kitos sąjungos narė“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainai šiuo metu yra suteiktas kandidatės į ES statusas, tačiau norint pradėti oficialias derybas dėl stojimo, Kyjivas turi įgyvendinti numatytas reformas.

Europos Komisija birželio pabaigoje pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose.

Galiausiai spaudos konferencijoje paklaustas apie JAV sprendimą siųsti Ukrainai prieštaringai vertinamas kasetines bombas, V. Zelenskis padėkojo prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) ir Kongresui už sutikimą jas tiekti.

Jis sakė suprantąs, kad žmonės laikosi skirtingo požiūrio į šių šaudmenų, kuriuos draudžia naudoti daugiau kaip 120 šalių, įskaitant daugelį NATO sąjungininkių, naudojimą.

Tačiau V. Zelenskis pridūrė, kad žmonės turėtų vertinti šį žingsnį iš teisingumo pozicijos, pažymėdamas, kad Rusija nuo praėjusių metų įsiveržimo į Ukrainos teritoriją nuolat naudoja šią amuniciją.

Nauji paramos paketai

NATO viršūnių susitikimo kuluaruose V. Zelenskis trečiadienį surengė susitikimus su Kanados premjeru Justinu Trudeau (Džastinu Triudo), Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), Jungtinės Karalystės premjeru Rishi Sunaku (Rišiu Sunaku), Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese'iu (Entoniu Albaniziu), Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute) bei Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

Ukrainiečių lyderis po dvišalių susitikimų socialiniuose tinkluose rašė, kad su kanadiečių premjeru aptarė saugumo garantijas Ukrainai jos kelyje į NATO, taip pat susitarė dėl tolesnės karinės pagalbos šarvuočiais.

Su vokiečiais susitarta dėl papildomų „Patriot“ paleidimo įrenginių ir raketų šioms sistemoms.

V. Zelenskis sakė padėkojęs britų lyderiui už ginklus, taip pat ir tolimojo nuotolio ginkluotę, ir nurodė, kad su R. Sunaku aptarė saugumo garantijas Ukrainai pakeliui į NATO. Po derybų su A. Albanese'iu Ukrainos prezidentas sakė, kad užsitikrino naują gynybos paketą, įskaitant 30 šarvuočių „Bushmaster“.

Susitikęs su Nyderlandų ministru pirmininku, Ukrainos vadovas sakė, kad susitarta dėl ukrainiečių karių apmokymo pilotuoti F-16 naikintuvus nuo rugpjūčio bei dėl konkretaus Nyderlandų indėlio stiprinant Ukrainos oro gynybą ir artileriją.

E. Macroną jis sakė informavęs apie padėtį mūšio laike ir aptaręs tolesnę karinę pagalbą, įskaitant išminavimo įrangą, padėkojo už ilgojo nuotolio raketas.

Visiems lyderiams V. Zelenskis dėkojo už paramą Kyjivo kelyje į NATO. „Ilgalaikės paramos programos yra geriausias ženklas pasauliui, kad mūsų Europa išliks saugumo ir taikos erdve“, – parašė jis socialiniame tinkle „Telegram“.