V. Zelenskis per Rusijos invazijos metines giria trejus pasipriešinimo metus (papildyta)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per Rusijos didelio masto invazijos į jo šalį metines, gyrė trejus pasipriešinimo ir didvyriškumo metus.

„Treji pasipriešinimo metai. Treji dėkingumo metai. Treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.

„Dėkoju visiems, kas tai gina ir remia“, – sakė jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pradėti, kaip jis pavadino, specialiąją karinę operaciją sukėlė didžiausią konfliktą Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Žuvo dešimtys tūkstančių abiejų šalių karių ir civilių ukrainiečių, su žeme sulyginta daugybė miestų Ukrainos pietuose ir rytuose, milijonai gyventojų buvo priversti palikti namus.

Vakarai vieningai rėmė Ukrainą ir V. Zelenskį, bet D. Trumpui praėjusį mėnesį sugrįžus į Baltuosius rūmus šiai paramos koalicijai iškilo grėsmė, svarbiu karo momentu tapo neaiški tolesnė karinė ir finansinė parama Kyjivui, kuri yra gyvybiškai svarbi.

Rusų pajėgos toliau žengia į priekį Rytų Ukrainoje, D. Trumpo diplomatijai padrąsinus Maskvą.

Pirmadienį traukiniu atvykusi į Kyjivą Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad Ukraina kovoja dėl išlikimo ir kad Ukrainoje ant kortos pastatytas Europos likimas.

„Šiandien esame Kyjive, nes Ukraina yra Europa. Šioje kovoje už išlikimą ant kortos pastatytas ne vien Ukrainos likimas. Tai (ir) Europos likimas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė ji.

Tikriausiai priekaištaudamas dėl D. Trumpo žingsnių siekiant neleisti Kyjivui dalyvauti derybose dėl karo užbaigimo, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sakė: „Ukrainoje, apie Ukrainą, su Ukraina.“

„Lūžio taškas“

Pasak V. Zelenskio, Kyjive pirmadienį lankysis 13 lyderių, o dar 24 dalyvaus specialiame internetu rengiamame susitikime.

Ukrainiečių prezidentas išreiškė viltį, kad tai bus lūžio taškas.

Jis ragina Kyjivo rėmėjus suteikti saugumo garantijas, kad Rusija negalėtų pasinaudodama bet kokiu ugnies nutraukimu vėl gerai apsiginkluoti ir vėl pulti.

Sekmadienį V. Zelenskis pareiškė, kad būtų pasirengęs palikti prezidento postą, jei tai reikštų taiką jo šalyje arba narystę NATO.

Kremlius invazijos metinių išvakarėse pakartojo Rusijos poziciją, kad ji neatsisakys teritorijų, užimtų Ukrainos rytuose ir pietuose.

Maskva taip pat yra sakiusi, kad nesutiks su Ukrainos priėmimu į NATO.

D. Trumpas spaudžia Ukrainą ir Rusiją greitai užbaigti karą.

Priversdamas sunerimti Kyjivą ir Europą, jis atnaujino diplomatiją su Maskva, pusantros valandos telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir išsiuntė savo valstybės sekretorių Marco Rubio į Saudo Arabiją, į susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„Nenoriu atiduoti“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vėliau pirmadienį turi lankytis Vašingtone ir susitikti su D. Trumpu.

Prancūzų lyderis sakė planuojantis pasakyti respublikonui, kad „negalima būti silpnam prezidento Putino akivaizdoje“.

Europa galvoja, kaip veikti, D. Trumpui ir jo komandai abejojant ne tik parama Ukrainai, bet ir dešimtmečius trunkančiu transatlantiniu Vašingtono bei jo svarbių sąjungininkių Europoje bendradarbiavimu saugumo srityje.

Ukrainiečių kariai šalies rytuose invazijos metinių išvakarėse naujienų agentūrai AFP sakė, kad nerimauja dėl D. Trumpo spaudimo greitai nutraukti ugnį.

„Tai mane gąsdina labiau. Nes kruviniausi momentai visuomet ateina prieš paliaubas“, – sakė 25 metų Andrijus, tarnaujantis Ukrainos kariuomenėje šalies rytuose.

„Šiame kare neskaičiuoji dienų, savaičių, skaičių ar kokių nors datų, – sakė 38 metų Mykola, dislokuotas rytinėje Donecko srityje. – Nenoriu atiduoti ukrainiečių žemių (...). Mes tiek ilgai kovojame. Tačiau visi pavargę nuo karo.“