V. Zelenskis: kvietimas į NATO turėtų būti taikomas visai Ukrainos teritorijai

Jei siekiama iš tikrųjų užbaigti karą, Ukraina turėtų gauti oficialų kvietimą prisijungti prie NATO. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu CBN.

„Teiginys, kad Ukraina siekia įtraukti NATO (į karą su Rusija – red.), yra netiesa. Štai kodėl mes norėjome kvietimo (į NATO – red.), ir žinome, kad karo akivaizdoje į NATO nebūsime priimti. Bet jeigu mes iš tikrųjų norime užbaigti karą, reikia duoti Ukrainai (kvietimą – red.).

„Kvietimas turi apimti visą Ukrainos teritoriją, tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis. Čia nėra apie ką daugiau kalbėti, nes tokia yra mūsų konstitucija ir tarptautinė teisė... Tačiau Aljanso veiksmai galėtų apsiriboti ta dalimi, kurią kontroliuoja Ukraina, o ateityje – būti plečiami“, – sakė V. Zelenskis.

Šiuo metu, pasak prezidento, nėra jokio kito „pasaulinio skėčio“ ir saugumo garantijos, išskyrus NATO.

Ukrainos prezidentas priminė, kad šalis jau yra sudariusi beveik 20 dvišalių susitarimų dėl saugumo garantijų. Jie liečia finansinę, humanitarinę, sveikatos apsaugos, energetikos ir kitą pagalbą, dangaus apsaugą, taip pat ginklus bei sankcijų politiką. Tačiau tarp saugumo garantijų modelių, užtikrinančių sienų apsaugą, NATO šiuo metu yra efektyviausias, pabrėžė jis.

V. Zelenskis pridūrė, kad Ukrainos pakvietimas įstoti į NATO būtų pirmas žingsnis, kuris neprilygtų narystei. Tai, jo nuomone, reiškia sąžiningus santykius, sąžiningą atsakymą į klausimą, ar Ukraina galiausiai taps NATO nare. Ir šis žingsnis būtų aiškus signalas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kad Ukraina bus Aljanso dalis.

Kartu valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukraina supranta, jog įstojimas į NATO neįmanomas, kol jos teritorijoje siaučia karas, ir „nenori į šį karą įtraukti kitų šalių karių“.

Kaip pranešė „Ukrinform“, leidinys „Politico“, remdamasis keturiais JAV ir NATO pareigūnais, rašė, kad Vokietija ir JAV yra vienos didžiausių valstybių, kurios neskuba kviesti Ukrainos į NATO.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusią savaitę per JAV prezidento Joe Bideno vizitą Berlyne sakė žurnalistams: „Mes darome viską, kas įmanoma, kad NATO netaptų karo šalimi, kad šis karas nevirstų daug didesne katastrofa.“

Vengrija ir Slovakija taip pat priešinasi tokiam žingsniui – nes dabartiniai jų vadovai laikosi iš esmės prokremliškos pozicijos.

Tokios šalys kaip Belgija, Slovėnija ar Ispanija „slepiasi“ už JAV ir Vokietijos, ir toliau nenorėdamos kviesti Ukrainos į NATO, sakė vienas NATO pareigūnas. Kitas pareigūnas pridūrė, kad šios šalys abstrakčiai remia šią idėją, tačiau kai tik ji priartės prie įgyvendinimo, jos ims viešiau jai priešintis.

Tarp nedaugelio entuziastingiau nusiteikusių pakviesti Ukrainą yra Baltijos šalys ir Lenkija. Pastaroji pasisako už tai, kad „Ukrainai būtų atverta narystės NATO perspektyva“, sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Tačiau „Politico“ kalbinti pareigūnai pabrėžė, kad nei JAV, nei Vokietija neatmeta Ukrainos prisijungimo prie Aljanso galimybės.