V. Zelenskis atvyko į Japoniją, kur dalyvaus G-7 susitikime

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį nusileido Japonijos mieste Hirošimoje, kur jis dalyvauja Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo derybose po to, kai įgijo ilgai lauktą galimybę gauti pažangių amerikietiškų naikintuvų Ukrainos gynybai sustiprinti.

Ukrainos lyderį, dėvintį savo firminį alyvuogių spalvos džemperį, skraidinęs Prancūzijos lėktuvas buvo pastebėtas nusileidžiantis Hirošimos oro uoste, kur prezidentą pasitiko raudonas kilimas ir būrys pareigūnų.

Nusileidęs V. Zelenskis sakė, kad po derybų G-7 susitikime taika bus arčiau.

„Japonija. G-7. Svarbūs susitikimai su Ukrainos partneriais ir draugais. Saugumas ir glaudesnis bendradarbiavimas siekiant mūsų pergalės. Šiandien taika bus arčiau“, – socialiniuose tinkluose teigė prezidentas.

Netikėtas V. Zelenskio pasirodymas – anksčiau buvo tikimasi, kad jis pasirodys per vaizdo įrašą – įvyko po to, kai jis pasveikino istorinį Baltųjų rūmų sprendimą leisti Ukrainai gauti naikintuvus F-16.

Japonijoje susirinkusi septynių turtingų demokratinių valstybių grupė aptaria klausimus, įskaitant konstruktyvių ir stabilių santykių su Kinija, kurią blokas šeštadienį apkaltino ekonomine prievarta, poreikį.

Tačiau viršūnių susitikime dominavo V. Zelenskio atvykimas ir diskusijos dėl 15 mėnesių trunkančios Rusijos invazijos į Ukrainą ateities.

Po ilgą žiemą trukusių kovų, per kurias Rusijos pajėgos užėmė rytinį Bachmuto miestą, Ukrainos pajėgos yra pasirengusios pradėti kontrpuolimą, tačiau išlieka labai priklausomos nuo Vakarų ginkluotės.

Iki šiol Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) faktiškai vetavo naikintuvų F-16 perdavimą, o JAV pareigūnai motyvavo ilgu pilotų apmokymu ir 15 mėnesių trunkančio konflikto su Rusija eskalavimo rizika.

Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) tvirtino, kad sprendimas dėl naikintuvų neatspindi JAV politikos posūkio.

„Priėjome momentą, kai laikas pažvelgti į ateitį ir pasakyti: „Ko reikės Ukrainai,.. kad ji galėtų atgrasyti ir apsisaugoti nuo Rusijos agresijos?“ F-16, ketvirtos kartos naikintuvai, yra šio rinkinio dalis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina įsipareigojo nenaudoti JAV karinės įrangos smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje.

„Padarysime viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą ginant jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat ketiname veikti taip, kad išvengtume Trečiojo pasaulinio karo“, – teigė jis.

Karo ekspertai tvirtina, kad šie naikintuvai, palyginti su senstančiu sovietinių laikų Ukrainos orlaivių parku, suteiktų daugiau galimybių smogti taikiniams ore arba ant žemės.

Naikintuvai taip pat yra stiprus Vakarų paramos Ukrainai simbolis, užkertantis kelią bet kokioms kalboms apie mažėjantį susidomėjimą konfliktui vykstant toliau.

Panaikinus JAV veto, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) greitai paskelbė, kad JK „bendradarbiaus su JAV, Nyderlandais, Belgija ir Danija, siekdama, kad Ukraina gautų jai reikalingų kovinių oro pajėgumų“.

Paramos stiprinimas

Tai pirmoji pokarinė V. Zelenskio kelionė į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kurioje bus proga pasitarti su sąjungininkais, tokiais kaip JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), taip pat siekti pagrindinių kviestinių galybių, įskaitant Indiją ir Braziliją, palankumo ir paramos aukščiausiojo lygio susitikime.

„Zelenskis turi galimybę užmegzti ryšius su šiais nevakarietiškais veikėjais ir pabandyti sustiprinti paramą arba bent jau susilpninti tai, kas gali būti laikoma dviprasmišku požiūriu į konfliktą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo viceprezidentas Ianas Lesseris (Ijanas Leseris).

„Ir jie yra svarbūs. Jie ypač svarbūs sankcijų atžvilgiu, žinoma“, – pridūrė jis.

Jo išvykimas iš Ukrainos ir skrydis iš Lenkijos buvo kruopščiai saugoma paslaptis, kol jis nepasirodė Saudo Arabijos mieste Džidoje, kur susitiko su Arabų lygos lyderiais.

Prieš V. Zelenskio atvykimą G-7 lyderiai šeštadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė pastangas prekybą ir tiekimo grandines paversti ginklu, sakydami, kad jos „žlugs ir turės pasekmių“ – tai menkai užslėptas įspėjimas Kinijai.

Blokas teigė, kad jis taip pat spręs kritinių prekių, pavyzdžiui, mineralų, puslaidininkių ir baterijų, tiekimo grandinių pažeidžiamumo klausimą.

„Tai, ką per 20 metų darėme su Kinija, skatindami vystymąsi, buvo teisinga, tačiau galbūt turėjome būti atsargesni dėl kritinių medžiagų, tiekimo grandinių ir tų elementų“, – tvirtino vienas Europos Sąjungos pareigūnas.

Grupė taip pat įspėjo Kiniją dėl jos militarizacijos Pietų Kinijos jūroje ir paragino Pekiną spausti Rusiją nutraukti invaziją į Ukrainą.

Tačiau blokas teigė, kad vis dar „esame pasirengę kurti konstruktyvius ir stabilius santykius su Kinija“.