V. Vasiliauskas: neapibrėžtumo laikais investicijų lyderystės turėtų imtis viešasis sektorius

Neapibrėžtumas dėl pandemijos sukeltų padarinių ekonomikai yra didžiausias privačiojo sektoriaus investicijų stabdis, todėl lyderio vaidmens išjudinant investicijas turėtų imtis viešasis sektorius. Apie tai, kaip spartinti ekonomikos atsigavimą ir jos transformaciją, skatinant investicijas ir gerinant jų finansavimo sąlygas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės ketvirtadienį vyksiančiame internetiniame seminare, kurį Lietuvos bankas rengia kartu su Europos investicijų banku.

„Kol pandemija nėra suvaldyta, suprantama, kad verslas tebėra itin atsargus ir atideda investicijas. Tokiomis aplinkybėmis į priešakines pozicijas turėtų stoti valstybė su aiškiu ir skaidriu planu, kur artimiausiais metais bus nukreipiami milijardai eurų viešojo sektoriaus investicijų“, – sako V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, valstybės galimybės finansuoti investicijas pigiais finansavimo šaltiniais šiuo metu kaip niekada geros. Valstybės investicijų programoje numatyta iki 2023 m. viešosioms investicijoms skirti 3,2 mlrd. eurų. Papildomai investicijas dar labiau padidinti turėtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, kurių Lietuvai šiuo metu numatyta 2,2 mlrd. eurų. Išmintingai jomis pasinaudojus, galėtų būti sumažintas šiuo metu tvyrantis neapibrėžtumas dėl investicijų, suformuotas solidžios apimties užsakymų verslui paketas ir užkurtas ekonomikos atsigavimo variklis. Kartu viešasis sektorius su tikslingomis, ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančiomis ir ūkį modernizuojančiomis investicijomis padėtų tvirtą pagrindą ateities ekonomikos augimui.

Lietuvos bankas pasirengęs prisidėti savo specialistų kompetencija bei ekspertinėmis žiniomis ir bendradarbiaus su kitomis šalies ir tarptautinėmis institucijomis, kad Lietuva kaip įmanoma greičiau pateiktų Europos Komisijai išsamų ir ambicingą investicijų ir struktūrinių reformų planą. Su šia institucija bus koordinuojamas Lietuvai numatytų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų panaudojimas.

Lietuvoje šios lėšos turėtų būti nukreiptos keliomis prioritetinėmis kryptimis – ekonomikos transformacijai į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą, skaitmenizacijai ir žaliosioms investicijoms. Tam, visų pirma, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, t. y. į protus ir įgūdžių tobulinimą, prisitaikant prie ateities ekonomikos poreikių.

Siekdama sparčiau artinti ekonomikos išsivystymo lygį prie Vakarų Europos standartų, Lietuva gali ir turi pasinaudoti globaliais vertės kūrimo grandinių pokyčiais. Europos verslams siekiant priartinti šias vertės kūrimo grandines arčiau namų rinkų, Lietuvai atsiveria naujų galimybių konkuruoti dėl tiesioginių užsienio investicijų.

Pandemija paspartino ekonomikos skaitmenizaciją, todėl investicijų politika turėtų skatinti efektyvumą didinančią automatizaciją ir dirbtinio intelekto pritaikymą, darbuotojų skaitmeninio raštingumo gerinimą.

Galiausiai investicijos turi atitikti klimato kaitos iššūkius. Investicijos į žaliąsias technologijas ne tik padės sumažinti taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir didins energetinį efektyvumą. Atsinaujinančios energijos šaltiniai dėl žaliosios krypties investicijų turėtų tapti pigesni, nei dabar naudojami iškastinio kuro šaltiniai – nafta, dujos, akmens anglys.

Viešasis sektorius pastaraisiais metais investuodavo po beveik 1,5 mlrd. eurų kasmet, o nuo šių metų turės galimybę šias investicijas reikšmingai padidinti, pasinaudodamas Lietuvai numatytomis ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis.

Internetiniame seminare kartu su Lietuvos banko atstovais dalyvaus Europos investicijų banko viceprezidentas Thomas Östros, Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia, diskusijoje dalyvaus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Finansų ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. Renginio transliaciją bus galima stebėti Lietuvos banko interneto svetainėje.

ELTA