V. Sinkevičius: matome, kad kitos valstybės eina paskui Europos žaliąjį kursą

„Įvyko du procesai. Aišku, kad vien tik keičiant lengvuosius automobilius, iš vidaus degimo variklių į elektros ar vandenilio, apie ką yra kalbama, tai tikrai neišspręs klimato kaitos problemų. Aišku, tai drastiškai gali sumažinti emisijas“, – interviu Eltai Strasbūre teigė V. Sinkevičius.

 

„Antras dalykas, ką drastiškai sumažins, tai taršą mieste. Tai yra didžiausi taršos šaltiniai, ypatingai Europos didmiesčiuose. Bet paraleliai Europos Komisija pristatė naują siūlymą apie miesto autobusus, sunkųjį transportą, kuris iki 2040-ųjų metų turi sumažinti emisijas 90 proc., čia nulio negalima pasiekti, nes kol kas nėra atitinkamų technologijų, bet miestų autobusai jau nuo 2030-ųjų metų, savivaldybės pirktų tik elektrinius arba vandeniliu varomus autobusus, nulio emisijų autobusus. Tai irgi labai didelis laimėjimas“, – pridūrė jis.

 

Europos Komisijos (EK) narys pažymėjo, kad virš 70 proc. emisijų susidaro iš energetikos sektoriaus, o sprendimai susiję su automobiliais yra paraleliai einantis pokytis.

 

„Ar išspręsime šiomis priemonėmis klimato kaitos problemą, tai tikrai ne, nes virš 70 proc. mūsų emisijų susidaro pirmiausia iš energetikos sektoriaus, čia paraleliai einantis pokytis, revoliucija energetikos sektoriuje padeda taip pat, bet tai pirmiausia spręs taršos problemas mūsų miestuose, sumažins emisijas miestuose ir turės neabejotinai teigiamą poveikį miestiečių sveikatai“, – tvirtino politikas.

 

 

V. Sinkevičius taip pritaria, kad Europos Sąjungos (ES) veiksmai, skirti kovai prieš klimato atšilimą, skatina atitinkamų priemonių imtis ir tokias šalis kaip JAV, Kinija ar Indija. Anot jo, pilnos dekarbanizacijos tikslus iki 2060-ųjų metų yra įvardinusi Kinija, taip pat ir Indija.

 

„Labai gerai atsimenu prieš trejus metus, kai ši Komisija pradėjo darbą ir pirma mūsų pristatyta iniciatyva buvo Europos žaliasis kursas. Daug kas mėtė į mus akmenis rėkdamas „jūs čia pirmieji, pažiūrėkit ką daro Indija, Kinija, JAV, kodėl mes pažeisime savo sektoriaus konkurencingumą" ir pan. Šiandien dienai, po trijų metų, mes matome, kad tame klube atsirado labai daug žaidėjų aplink stalą, ta pati Kinija turi labai aiškią ambiciją 2060-ais metais pilnai dekarbanizuotis, Indija taip pat“, – akcentavo eurokomisaras.

 

„Taip, norėtume, kad jie būtų 2050-ais kaip mes, kas yra neatmestina su technologiniu progresu, bet tai yra didelis žingsnis“, – pridėjo jis.

 

Kalbėdamas apie JAV, eurokomisaras prisiminė, kad pirmasis naujai išrinkto prezidento Joe Bideno darbas buvo grįžimas į Paryžiaus protokolą. Taip pat, jo teigimu, JAV neseniai pristatė antiinfliacinį aktą, nukreiptą į švariųjų technologijų gamybą šalyje.

 

„Bideno pirmas darbas, kurį jis padarė, buvo pasirašymas ir grįžimas į Paryžiaus protokolą ir visai neseniai pristatytas antiinfliacinis aktas, kuris yra nukreiptas į švariųjų technologijų gamybą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kas manau, turės didelį poveikį konkurencingumui, bet iš kitos pusės tai bus labai didelis pliusas, nes sumažins švariųjų technologijų kainas pasaulyje dramatiškai ir padidins konkurencingumą tiek tarp mūsų, tiek tarp JAV“, – tikino V. Sinkevičius.

 

EK narys pažymėjo, kad buvusiems skeptikams ir „anglies ar dujų mylėtojams“ akis atvėrė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kurio metu tapo aišku, jog ES negali būti priklausoma nuo autoritarinių režimų, ypatingai kalbant apie energetiką.

 

„Šiuo atveju matome, kad kitos valstybės eina paskui Europos žaliąjį kursą. Jeigu buvo skeptikų dėl energetikos ir buvo anglies ar dujų slaptų (ar net neslaptų) mylėtojų, tai Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą visiems atvėrė akis, kad mes negalime būti priklausomi nuo diktatoriškų, autoritarinių režimų, ypatingai kai kalbame apie energetiką“, – aiškino politikas.

 

„Tas pats liečia ir kitus resursus, mineralus, metalus ir pan. Dėl to dabar visai kitaip yra dėliojamos mūsų vertės grandinės ir peržiūrimas energetikos sektorius. Net neabejoju, kad tas turės labai pozityvių efektų, kas yra labai svarbu, kad išlaikytume savo pramonės konkurencingumą. Buvome pirmieji, kurie žengė tą žingsnį ir labai svarbu, kad mūsų pramonė būtų inovatorė, kuri diktuoja žaliojo kurso tendenciją ir mes nepirktume technologijas, o eksportuotume į visą pasaulį“, – tvirtino V. Sinkevičius.