V. Sinkevičius: laukiame kiekvienos Didžiosios Britanijos įmonės investicijų Lietuvoje

Šiemet versle turėtų netrūkti jaudulio - treji rinkimai Lietuvoje, „Brexitas“, neapibrėžtumas pasaulio rinkose. Tačiau, tinkamai išnaudojus kintančias rinkų sąlygas, gali atsiverti naujų galimybių pritraukti užsienio investicijas, interviu Eltai teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

- Ar jau pripratote prie naujo ministerijos pavadinimo - nuo šių metų iš Ūkio ministerijos pakeisto į Ekonomikos ir inovacijų?

- Galbūt žmonėms jis dar, liaudiškai tariant, nėra „prilipęs“, bet mes didžiuojamės ministerijos vardu, didžiuojamės vieta, kurioje dirbame. Ministerijos vardas pagaliau atitinka funkcijas, kurias ministerija ir vykdo.

- Naujame ministerijos pavadinime atsispindi ir viena iš vykdomų reformų - inovacijų. Ji prasidėjo dar praėjusiais metais. Kas jau pasiekta ir ko tikimasi iš šios reformos?

- Tai yra labai kompleksinė reforma iš labai daug dedamųjų. Esminis dalykas - padidinti mokslo įmonių išradimų ir inovacijų skaičių, kurias mes galėtume „įdėti“ į šalies ekonomiką. Kad tie eksperimentiniai tyrimai, kurie būtų vykdomi, turėtų grąžą šalies ekonomikai - daugiau patentuojama, pagaminama naujos produkcijos, eksportuojama, ir taip galėtume padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Labai svarbus žingsnis bus viena Inovacijų agentūra. Dabar 9 agentūros turi funkcijas, kurios viena ar kita dalimi prižiūri inovacijų politiką šalyje. Manau, kad tai yra resursų švaistymas. Tiek finansavimas, tiek aiškių tikslų kėlimas turėtų būti daromas iš vieno centro. Labai svarbus žingsnis, kurio sieksime, yra Inovacijų fondas, iš kurio galėtume finansuoti rizikingesnius projektus, nes šiandien mes turime rizikos kapitalo fondus tiek ES, tiek Lietuvoje, kurie neprisiima didesnių rizikų. Planuojama, kad pradžioje Valstybinį inovacijų fondą sudarytų iki 50 mln. eurų ES lėšų. Kaip rodo Izraelio - šalies, kuri kone geriausiai išnaudoja inovacijas, - pavyzdys, rizikingiausi projektai būna pelningiausi.

- Ar matote daug „Blockchain“ technologijos panaudojimo galimybių Lietuvoje?

- Manau, kad jų yra labai daug, nes šiuo metu tai yra absoliučiai neišnaudojama technologija. Mes bendradarbiaujame su „Blockchain“ centru, aš aktyviai stebiu ir Europos Komisijos inciatyvas dėl šių technologijų panaudojimo. Manau, kad kalbant apie viešąjį sektorių, ypač registrų informaciją, tai būtų saugiausia technologija, kurios pagalba galėtume kaupti šalies registrus: tiek žemės, tiek verslo, tiek nekilnojamojo turto.

- Ne kartą buvote užsiminęs, kad regionų ateitis priklauso nuo verslo plėtros. Kaip verslą į juos pritraukti?

- Pirmiausia, manau, kad atitinkamus žingsnius mes jau padarėme. Šiemet atidarėme kelis naujus spiečius, kitais metais planuojame atidaryti dar kelis naujus. Tai - bendradarbystės centrai, į kuriuos žmonės galėtų ateiti ne tik dirbti. Mes suteikiame visą paketą žinių. Tai yra, kad žmonės suprastų, kas yra verslas, kokius įsipareigojimus reikia priimti ir panašiai.

Antras dalykas - veikiančioms įmonėms vien per šiuos metus labai daug ES paramos išleidome projektams. Tai ir darbuotojų darbo efektyvinimas, ir investavimas į naujus įrenginius. Naudą duoda „Regio potencialas LT“ projektas, kuriame Lietuva padalinta į 10 apskričių, o kiekvienas regionas ir jo įmonės konkuruoja tarpusavyje. Nėra taip, kad visi projektai nueitų tik į Vilnių ar Kauną. Aktyviai dirbame ir su partneriais, kurie važiuoja per Lietuvą, daro įvairius mokymus žmonėms ir kviečia aktyvius žmones imtis verslo, padeda jiems su verslo pradžia, parašyti verslo planą ir panašiai.

- Mokestinė našta ir verslo reguliavimas smulkiam ir vidutiniam verslui yra dažnai minima problema. Pernai buvo daug diskusijų šia tema, po kurių pritarta mokestinės naštos mažinimo planui. Ar jo užteks palengvinti verslo reguliavimą?

- Plano tikrai neužteks. Administracinės naštos mažinimo prasme visada bus, kur dirbti, todėl įstatyminė bazė niekada nebus tobula, nes pasaulis labai greitai keičiasi ir skaitmenizuojasi. Jau šiandien judame to link, kad atsisakome popierinių licencijų ir panašių dalykų, todėl labai svarbu, kad Vyriausybė, Seimas reaguotų lygiai taip pat.

Kitas dalykas, kalbant apie verslumą, kuris yra labai svarbus ir regionuose, - viskas prasideda nuo švietimo. Jeigu žmogus neturi supratimo, kaip veikia verslas, kaip bendrauti su banku, nuo ko pradėti, tai reguliacinė našta šalyje gali būti pati tobuliausia, tačiau verslas yra žmonės, kurie jį supranta ir juo užsiima, generuoja idėjas. Pats pagrindinis dalykas yra švietimas ir informacijos sklaida apie priemones, kurias tiek mes, tiek kitos ministerijos suteikiame, kad žmonės galėtų tuo efektyviai pasinaudoti ir efektyvinti savo verslą.

- Lietuvos verslas pasiruošęs ūkio augimo lėtėjimui?

- Iš to, ką matau, turiu pasakyti, kad taip. Tikrai nėra tokio optimizmo, kuris buvo prieš 10 metų. Tai gali būti du faktoriai. Vienas jų - 10 metų krizės pamokos yra išmoktos. Antras - tokio atsigavimo nebuvo. Ekonomika atsigavo, ciklas kaip ir neblogas, bet jis nėra toks agresyviai optimistinis, kaip tai buvo 2007 m., kai nekilnojamojo turto rinkos burbulas pūtėsi, algos kilo labai sparčiai. Stebint dabar vykstančius procesus, viskas vyksta daug konservatyviau. Kalbant apie tų pačių bankų priežiūrą, ji yra daug griežtesnė. Net Lietuvoje veikiantys bankai yra kontroliuojami iš Europos centrinio banko. Šalies biudžetas privalo būti derinamas Briuselyje. Daug saugiklių yra priimta, kurie veikia, reikalauja iš valstybių atsakomybės, ir tai reiškia, kad tiek valstybės, tiek verslas žiūri daug atsargiau.

Tačiau matome daug pavyzdžių, ypač Pietų valstybių, kurios vis tiek nori rinktis kitą kelią, priimti trumpalaikius, populistinius sprendimus, kurie, kaip matome iš istorinių pavyzdžių, prie nieko gero nepriveda. 2006-2007 m. buvo didžiulis optimizmas, įmonės negalvojo, kad gali būti kažkoks nuosmukis. Atsiminkime statybų sektorių Lietuvoje. Objektai statėsi vienas po kito, statybų bendrovėms netrūko darbo, kainos buvo labai aukštos, visi galvojo, kad tai tęsis nuolat, bet atėjo diena „X“. Šiandien tokio didelio optimizmo nėra. Akcijų biržose didelių burbulų taip pat nėra, kai kurie jaudinosi dėl kriptovaliutų, bet jų burbulas išsipūtė, nesukeldamas didesnių padarinių nei Azijoje, nei ES, nei Amerikos regione.

- Kaip vertinate darbo imigrantus iš trečiųjų šalių?

- Žiūriu pozityviai į kiekvieną žmogų, kuris nori atvyki į Lietuvą dirbti, užsidirbti, auginti šeimą, mokėti mokesčius, gerbti Lietuvos įstatymus. Manau, kad valstybė neturi būti tokia, iš kurios galima išvažiuoti ir negalima įvažiuoti. Jei renkasi mūsų šalį būtent dirbti, aš manau, čia yra sveikos šalies bruožas, ir nėra ko gėdytis.

- Pigesnė darbo jėga lietuvių darbo užmokesčio augimo nesulėtins?

- Konkurencija yra natūralus dalykas. Jeigu tai yra legalūs imigrantai, mes tikrai negalime uždaryti jiems sienų, o matant, kad šalyje turime per 20 tūkst. laisvų darbo vietų, - tai atsako į daugelį klausimų.

- Kokius iššūkius ir galimybes šiemet išskirtumėte Lietuvos eksporto rinkoje?

- Pirmas dalykas - neapibrėžtumas. „Brexitas“ yra didelis iššūkis mūsų eksportuotojams. Taip pat Jungtinės Valstijos. Šiandien JAV Vyriausybė yra neveikli dėl sienos (su Meksika. - ELTA) projekto, nuolat matome kibirkštis dėl galimų tarifų, kurie gali būti taikomi ir ES, todėl tas neapibrėžtumas pasaulyje, rinkose ir yra didžiausias iššūkis šiems metams. Galų gale, Italijos derybos dėl deficitinio biudžeto tikrai signalizuoja šiokius tokius neramumus rinkose.

Kai matai, kad tos rinkos, su kuriomis dirbai ilgą laiką, yra krečiamos vienų ar kitų neramumų, visada yra galimybės ieškotis naujų rinkų. Tarkime, kalbant apie tą pačią Kiniją, galbūt Indiją, tolimesnes šalis, pavyzdžiui, Australiją. Šiandien mes galime ieškoti papildomų galimybių ir ES viduje. Jos daugeliu aspektų yra išnaudojamos, bet manau, kad galime mėgautis ES teikiamomis naudomis dar labiau.

- Užsiminėte apie Kiniją. Kokiose srityse Lietuvai reikėtų plėtoti ekonominį bendradarbiavimą su šia šalimi?

- Tai yra didelė rinka, todėl bet kuri sritis, kurioje galėsime parduoti savo produktą, manau, bus pelninga: tiek kalbant apie žemės ūkio produkciją, maisto produktus, tiek apie tekstilę. Manau, tai gali turėti tikrai didelį pasisekimą Kinijos rinkoje, o aukštosios technologijos, gyvybės mokslai, lazeriai jau šiandien sėkmingai skinasi kelią Kinijos rinkoje.

- Ar nepasigendama Kinijos tiesioginių investicijų Lietuvoje? Lietuvių investicijos Kinijoje siekia virš 24 mln. eurų, kai Kinija mūsų šalyje neinvestavo nė 4 mln. eurų.

- Man labiau norėtųsi matyti daugiau į Kiniją eksportuotų lietuviškų prekių, prekybos balansas yra keliasdešimt kartų Kinijos naudai. Šiuo atveju mano pozicija būtų - daugiau lietuviškų prekių Kinijoje.

- „Brexitas“ leistų pritraukti tiesioginių investicijų į Lietuvą?

- Tai yra galimybė. Ir šiandien matome, kad per praėjusius metus daugiausia pritrauktų projektų, su kuriais dirbo „Investuok Lietuvoje“, buvo būtent iš Didžiosios Britanijos. Mes matome, kad įmonės juda, o tai yra galimybė Lietuvai. Aš džiaugiuosi, kad mes jau padarėme teisingus žingsnius šalies marketinge, kalbant apie tokius svarbius dalykus, kaip (narystė. - ELTA) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, „Doing Business“ reitingas. Netrukus bus pradėta prekiauti skrydžiais tarp Londono sičio ir Vilniaus oro uosto, o birželio mėnesį vyks ir skrydžiai. Lygiai taip pat turėsime sėkmingą kampaniją kviečiant ne tik įmones, bet ir lietuvius, tiek studijuojančius, tiek dirbančius, grįžti į Lietuvą ir pamatyti, kad tos galimybės tikrai yra smarkiai pasikeitusios nuo 2010-2011 m., kai rekordinis skaičius žmonių emigravo iš šalies dėl ekonominio nuosmukio.

- Galbūt tikimasi į Lietuvą privilioti ir didesnių bendrovių iš Didžiosios Britanijos?

- Mes kviečiame kiekvieną įmonę ir galime padėti jai nuo darbo vietų įkūrimo. Laukiame kiekvienos Didžiosios Britanijos įmonės investuoti Lietuvoje, tikrai turime, ką čia pasiūlyti. Esame ne kartą įrodę, kad susitvarkome ir su didžiausiais, sudėtingiausiais projektais, o svarbiausia, kad turime pasiūlyti aukštos kvalifikacijos žmonių, kurie sugeba padaryti taip, kad vienas ar kitas padalinys, atidarytas Lietuvoje, po kelių metų darbo būna efektyviausias, padalinys ir visi vadovai sutartinai sako, kad pasirinkti Lietuvą buvo geriausias sprendimas.

- Kokie šie metai bus Lietuvos verslui?

- Verslas turbūt daug jaudinsis, nes bus daug neapibrėžtumo Lietuvoje. Vyks treji rinkimai, todėl bus daug išleista žinučių žiniasklaidoje, kurios vienaip ar kitaip veiks verslo nuotaikas. Lygiai taip pat bus daug neapibrėžtumo už Lietuvos sienų. Tačiau manau, kad daugelis pamokų yra išmokta. Verslas yra tas, kuris geba prisitaikyti, ir esu įsitikinęs, kad jokie rinkimai nepakeis šalies krypties nuosekliai gerinti verslo aplinką. Nepaisant tos emocinės būsenos, kuri galbūt bus ne pati smagiausia, rezultatai, manau, bus labai geri.

- Tai nepakiš kojos investicijų pritraukimui?

- Aš džiaugiuosi, kad investuotojų tie rinkimai iš viso neveikia, nes jie labai retai klausosi debatų ar kandidatų retorikos, o dažniau žiūri į įstatyminius aktus. Kai (investuotojai. - ELTA) daro šalies analizę, jie žiūri, kokie ramsčiai, kokia aukštojo mokslo kokybė, kokia galimybė pritraukti talentus, užuot klausęsi rinkimų retorikos.

ELTA