Gamta | 6 MIN.
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) nedidele balsų persvara priėmė Gamtos atkūrimo įstatymą, kurio tikslas – pasiekti, kad iki 2030 m. bent 20 proc. Europos Sąjungos (ES) sausumos ir jūrų ekosistemų būtų pradėti implementuoti atkūrimo tikslai.
Eurokomisaras
Virginijus Sinkevičius tvirtino, kad įstatymas yra ilgalaikis, nes skirtingų ekosistemų atkūrimas yra ilgas procesas. Pasak jo, visas ekosistemas atkurti iki gero ar pozityvaus statuso numatoma iki 2050 m.
„Tai yra pirmasis po 30 metų įstatymas susijęs su aplinkosauga, gamta Europos Sąjungoje. (...) Labiausiai įstatyme akcentuojamos nualintos ekosistemos, ypač tos, kurios turi didžiausią potencialą surinkti ir kaupti anglies dioksidą ir yra numatomi jų atkūrimo tikslai. Tai gali būti ekosistemos ir jūroje, vandens ekosistemos ir aišku sausumoje“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
ES valstybės bus įpareigotos sudaryti nacionalinius atkūrimo planus
Europos Komisijos (EK) narys tvirtino, kad minėtas įstatymas palies visas ES valstybes, nes jos nuo įstatymo įsigaliojimo per 2 metus bus įpareigotos sudaryti nacionalinius ekosistemų atkūrimo planus. Tačiau, V. Sinkevičius pažymėjo, kad valstybės turės daug laisvės sudarinėjant planus ir tai nepalies ūkininkų ar miškininkų, kaip dažnai yra gąsdinama.
„Vienas iš pagrindinių mitų, kuriuo bandoma gąsdinti – kad tai palies ūkininkus, miškininkus. Tai absoliuti netiesa, nes valstybės pačios sudarinės atkūrimo planus ir neabejoju, kad niekas neturi tikslo kažkaip kėsintis į privačią nuosavybę, nustatyti tikslus žemės ūkui ar miškininkystei“, – sakė eurokomisaras.
Jis tikino, kad įstatymas labiausiai bus taikomas bendrų plotų atkūrimui, tokių kaip upių vagos. Anot eurokomisaro, 20 proc. ES statinių upėse yra absoliučiai nenaudojami, o statinių šalinimas neturės neigiamos įtakos hidroenergetikai.
„Statiniai tik užtvenkia upės vagą ir kai kalbame apie tvarų transportavimą ar migruojančias žuvų rūšis, kaip pvz. ungurius, kurie yra nykstantys, tai yra viena iš problemų. Toliau tikslai apima pelkių atkūrimą. Čia labai daug kas jaudinasi, kad kur buvo meliuorajami žemės plotai, jog ten bus atkuriamos pelkės. Noriu paneigti tokį mitą“, – dėstė V. Sinkevičius.
„Tai yra absoliučiai nenutaikyta į tą žemę, kuri jau yra dirbama, o žiūrima kur, ypač tose vietose, kur buvo seni durpynai, išgaunamos durpės, kad ten būtų galimybė atkurti ar durpyną, ar pelkę. Lankstumo šalims narėms yra palikta pakankamai. (...) Dar mūsų laukia gana įdomios derybos“, – pažymėjo jis.
Vienas iš tikslų miestams – nemažinti želdynų skaičiaus
V. Sinkevičius teigė, kad greito pokyčio
ekosistemų atkūrime nebus, nes ES narėms užtruks priims savo nacionalinius planus, kurių EK netvirtins, bet priims „žinion“ ir turės bendrą paveikslą. Jis taip pat išskyrė vieną iš tikslų miestams – tai želdynų skaičiaus išlaikymas.
„Yra ir mūsų įsipareigojimas Monrealyje, COP15 priimtame susitarime. Tuomet būtų įgyvendinami darbai. Vienas iš tikslų yra miestams – nemažinti želdynų skaičiaus, t. y. žaliąjį padengimą miestuose iki 2030 m. išlaikyti tokį, koks yra. Tai nereiškia, kad negalima plėsti miestų, kaip tik tai būtų galima daryti, bet reiktų kažkuriose kitose miesto vietose kompensuoti“, – sakė EK narys.
„Tikimės, kad su tokiu tikslu išvengsime bereikalingo medžių kirtimo miestuose, kur matome, jog žalios zonos labai dažnai yra iškertamos, o vėliau atkūrinėjamos dirbtinais importuojamais medžiais, kurie vis karštesnėmis vasaromis neturi labai daug naudos, nesukuria pakankamo šešėlio ir situacija atrodo labai absurdiška, kur neefektyviai panaudojami netgi viešieji finansai“, – tikino jis.
Balsavimas buvo politizuotas, prie EP vyko du protestai
Eurokomisaras pažymėjo, kad Gamtos atkūrimo įstatymas buvo priimtas nedidele persvara, nes diskusija buvo politizuota ir tai įkaitinio atmosferą pačiame EP. Taip pat, pasak jo, prieš svarstymą vyko du protestai prie EP pastato, viename iš jų dalyvavo ir aktyvistė Greta Thunberg.
„Prieš svarstymą vyko du protestai, vienas šalia kito prie Europos Parlamento. Atvyko G. Thunberg, labai daug jaunimo, kuris pasisako už pokyčius kalbant apie klimato politiką. Ir šalia vyko ūkininkų protestas, kur jie bandė įspėti, kad priemonės negali būti per daug radikalios ir, jog nepakenktų žemės ūkiui. Šis paveikslas bendrai neteisingas. Tiek jaunimo, tiek ūkininkų interesas manau tas pats“, – akcentavo EK narys.
„Gamtos atkūrimo įstatymas yra tiek ūkininkui, tiek miškininkui, tiek mūsų žvejams, nes tai pirmiausia tie žmonės, kurie yra priklausomi nuo ekosistemų. Tikiu, kad jeigu turėsime sveikas ekosistemas, sveiką dirvožemį, sveikus miškus, tai pirmiausia kas iš to turės naudos, tai ūkininkai, greičiausiai jų vaikai, kuriems jie nori perduoti savo profesijas, o jeigu turėsime nualintas ekosistemas, bus vis sudėtingesnė prieiga prie vandens, išdžiūvusį, degradavusį dirvožemį, tai sunkiai įsivaizduoju ir žemės ūkį“, – pažymėjo jis.
EK siekia įsiklausyti abi puses
Galiausiai V. Sinkevičius tvirtino, kad EK siekia įsiklausyti tiek ūkininkus, tiek jaunimą siekiant pokyčių klimato politikos klausimais. Pasak jo, toliau bus siekiama išgirsti abi puses bei rasti kompromisą, nes kalbama yra apie visų žmonių ateitį.
„Komisija išlieka nuosekli įsiklausydama abiejų pusių. Lygiai taip pat ir jaunimas, kuris dažnu atveju protestuoja prašydamas politikų greičiau priimti vienus ar kitus veiksmus, mes turime ir juos išgirsti, nes jie irgi išgyvena dėl savo ateities, kaip ir tie patys ūkininkai“, – sakė eurokomisaras.
„Manau tas paveikslas yra ne „klimato aktyvistai prieš ūkininkus“, o jų interesas yra tas pats ir toliau sieksime išgirsti abi puses bei rasti kompromisą. Nes vis dėlto, kalbame apie mūsų visų ateitį“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad trečiadienį EP nariai nusprendė, kad iki 2030 m. penktadaliui ES sausumos ir jūrų ekosistemų turi būti taikomos gamtos atkūrimo priemonės. EP pozicijai dėl gamtos atkūrimo taisyklių projekto pritarė 336 EP nariai, 300 nepritarė, o 13 susilaikė.
2022 m. birželį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl ES Gamtos atkūrimo įstatymo, kuris yra pagrindinė Europos žaliojo susitarimo dalis. Pasiūlyme numatyti teisiškai privalomi biologinės įvairovės ir nualintų ekosistemų, ypač tų, kurios turi didžiausią potencialą surinkti ir kaupti anglies dioksidą, atkūrimo tikslai.
Gamtos apsaugos reglamento svarstymas jau vyko EP Žemės ūkio, Žuvininkystės ir Aplinkos komitetuose. Visų trijų komitetų posėdžių metu reglamentas nebuvo patvirtintas.
etaplius TV
0
