V. Sinkevičius: eksporto rinkose grėsmių nėra, tačiau yra rizikų

Italijoje augantis neapibrėžtumas gali daryti įtaką Lietuvos eksportui, tačiau didelių grėsmių eksporto rinkoje nepastebima, Eltai teigė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Italijos biudžeto deficitas savaime nėra didelė problema, daugiau rūpesčių kelia biudžeto derinimo su Europos Komisija procesas, nes tai turės įtakos euro kursui ir visos euro zonos stabilumui, - Eltai sakė V. Sinkevičius. - Italija yra trečia didžiausia ekonomika ES, todėl augantis neapibrėžtumas ateinančiais metais gali riboti didžiųjų ES ekonomikų ir mūsų eksporto augimą, nes ES rinkai tenka apie 70 proc. Lietuvoje pagamintų prekių ir virš 60 proc. paslaugų eksporto“.

Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos prekių eksporto į Italiją vertė pernai padidėjo 13,9 proc. ir siekė 604,2 mln. eurų (2,3 proc. viso prekių eksporto). Per šių metų pirmuosius devynis mėnesius prekių eksportas į Italiją sudarė 457,6 mln. eurų, iš kurių beveik 81 proc. buvo lietuviškos kilmės prekės. Be to, pernai Italijai buvo suteikta paslaugų už 215,4 mln. eurų (apie tris ketvirtadalius sudaro transportavimo paslaugos), kurios, palyginti su 2016 m., ūgtelėjo 42,3 proc., o šiemet pirmą pusmetį paaugo 17,7 proc.

Pasak ūkio ministro, nors Italijos dalis Lietuvos eksporto struktūroje nėra didelė, Italija svarbi keliems sektoriams.

„Italijai tenka apie penktadalį pieno produktų eksporto ir, kas svarbiausia, tai yra sūris bei varškė, kurių eksportas santykinai sukuria daugiau pridėtinės vertės nei pieno žaliavos eksportas (žaliavinio pieno ar pieno miltų). Taip pat į Italiją eksportuojama apie 13 proc. žuvų gaminių, apie 6 proc. medienos gaminių bei apie 3 proc. baldų“, - Eltai teigė V. Sinkevičius.

Ūkio ministro manymu, šiuo metu grėsmių eksporto rinkose nėra, tačiau yra rizikų ir iššūkių.

„Bene pagrindiniai jų - „Brexit“, JAV-Kinijos prekybos karas ir pastaruoju metu lėtėjantis Vokietijos ekonomikos augimas. Be to, dėl krintančių naftos kainų ir aukšto vidaus įsiskolinimo lygio gali lėtėti ir Rusijos ekonomikos augimas“, - sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, nors į Rusiją daugiau reeksportuojame nei eksportuojame lietuvišką produkciją, ji iki šiol yra viena didžiausių paslaugų eksporto rinkų - paslaugų į ją Lietuvos verslas eksportuoja už maždaug 1 mlrd. eurų (apie 12 proc.).

„Vis dėlto verslas supranta, kad dirbant tarptautinėse rinkose rizikų niekada netrūksta, todėl įvairūs įspėjamieji signalai iš atskirų pasaulio regionų nėra išskirtinė situacija. Dėl to tiek Vyriausybė savo turimais įrankiais, tiek verslas stengiasi diversifikuodami šalies eksporto geografiją“, - pabrėžė V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad Europos Komisija atmetė Italijos biudžeto projektą, kadangi jis gerokai padidintų išlaidas ir deficitą, kuris prisidėtų prie jau ir taip milžiniškos Italijos valstybės skolos augimo.

Vartotojų ir verslo pasitikėjimas Italijoje lapkritį krito, o prie to prisidėjo šalies populistinės vyriausybės ginčas su Briuseliu dėl didelių išlaidų biudžeto planų.

Verslo pasitikėjimo indeksas lapkritį smuko iki 101,1 punkto nuo 102,5 punkto spalį. Tai - penktas nuosmukio mėnuo iš eilės. Vartotojų pasitikėjimą atspindintis rodiklis sumažėjo iki 114,8 punkto nuo 116,5 punkto, pranešė Italijos nacionalinis statistikos institutas.

ELTA