V. Šapoka apie biudžeto formavimą: kiekvienas mokytojas galvoja, kad jo dalykas pats svarbiausias

Finansų ministras Vilius Šapoka interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus problemos neturėtų daryti įtakos prezidentui Gitanui Nausėdai sprendžiant, ar pasirašyti kitų metų biudžeto projektą. Ministras taip pat mano, kad visuomenei skiriama per mažai laiko pasiruošti galimiems naujiems mokesčiams, tam, pasak jo, turėtų būti skirtas bent pusmetis.

V. Šapoka, reaguodamas į kritiką dėl to, kad Vyriausybės parengtame kitų metų biudžeto projekte neatsispindi visi koalicinės sutarties įsipareigojimai, užsiminė, kad valdančioji dauguma, siūlydama išlaidas, per mažai įsitraukė į siūlymus, kaip surinkti daugiau pajamų į biudžetą.

– Šių metų pabaiga pasižymėjo išskirtine protestų gausa. Kaip manote, kas išprovokavo tuos protestus?

– Kalbant apie įtampas visuomenėje, paaiškinimas yra labai paprastas. Turėjome rinkimų maratoną ir dar vieni rinkimai laukia kitais metais. Natūralu, kad visos politinės jėgos, pretenduojančios į vieną ar kitą poziciją, žada įvairius pokyčius. Kai tų pažadų spektras yra labai platus, natūralu, kad visuomenės lūkesčiai smarkiai auga, tą matome ir iš vartotojų pasitikėjimo indekso, kuris buvo rekordinėse aukštumose. Tuo metu verslo lūkesčiai, reaguodami į tai, kas vyksta pasaulyje, smarkiai leidžiasi žemyn.

Politikų užduotis – tas įtampas suvaldyti, o biudžetas bet kuriuo atveju turi būti realistinis, subalansuotas, atsižvelgiant į ekonomikos augimo lėtėjimą, turi būti nukreiptas į skurdo mažinimą. Žinoma, kadangi tų įtampų visuomenėje yra nemažai, turime ieškoti kompromiso, nes būtent jis labiausiai reikalingas Lietuvai.

– Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė kredito įstaigas apmokestinti papildomu 5 proc. pelno mokesčio tarifu, vietoje siūlomo vadinamojo bankų mokesčio. Kaip vertinate šį pasiūlymą?

– Ta alternatyva, kuri buvo pasirinkta BFK, yra žymiai teisingesnė, kadangi ji yra susijusi su ekonomikos ciklu. Bankai mokės daugiau ir prisidės daugiau prie visuomenės gerovės, kai turės daugiau pelno. Ar nebus taip, kad bus kuriamas ir kituose sektoriuose papildomas apmokestinimas? Tikiuosi, kad to neatsitiks, nes bankinis sektorius taip pat yra išskirtinis tuo, lyginant su kitais sektoriais, kad, blogoms paskoloms formuojant atidėjinius, tai leidžiama įtraukti į sąnaudas. Atitinkamai sąsaja su didesniu pelno mokesčio tarifu toms institucijoms, kurios gali pasinaudoti tokia išskirtine nuostata, manau, yra pakankamai pagrįsta.

Kalbant apie bendrai pelno mokesčio dydį, tai visada turime prisiminti, kad kaimyninėse šalyse, Latvijoje ir Estijoje, yra vieno lygio apmokestinimo sistema – taikomas 20 proc. pelno mokestis, tačiau, jei sumoki pelno mokestį, nėra dividendų mokesčio. Dėl to, manau, pelno mokesčio tarifą, kuris Lietuvoje yra 15 proc., reikėtų išlaikyti tam, kad galėtume šioje konkurencinėje kovoje pritraukiant užsienio investicijas būti parankesnėje padėtyje.

– Galbūt stambios prekybos mokestį taip pat būtų galima pakeisti panašiu modeliu?

– Aš manau, kad, kalbant apie stambios prekybos mokesčio idėją, kuri taip pat atkeliavo iš Seimo, tai yra įvairių rizikų dėl perkėlimo to mokesčio ant vartotojų pečių, dėl atitikties tarptautiniams apmokestinimo principams, dėl ES teisės, tų klausimų yra daug, ne visi yra atsakyti. Manyčiau, kad svarstant šį mokestį reikia skirti žymiai daugiau laiko diskusijoms.

– Ar bendrai mokesčiai dabar nėra siūlomi, priiminėjami per greitai? Kiek, jūsų manymu, reikėtų duoti laiko visuomenei jiems pasiruošti?

– Kalbant apie bet kokius mokesčių pakeitimus, būtina tikrai skirti pakankamai laiko diskusijoms. Man, kaip finansų ministrui, ypač svarbu, kad būtų išgirstos visos visuomenės grupės, kurias vienaip ar kitaip gali paveikti mokestiniai pakeitimai. Kuo šie metai išsiskiria, kad šiemet tų mokestinių iniciatyvų yra labai daug tiek iš Seimo, tiek iš Prezidentūros. Kai praėjusiais metais Vyriausybė teikė mokestinę pertvarką diskusijoms, buvo skirtas pusmetis. Buvo dedamos visos pastangos, kad tie teisės aktai būtų priimti, likus ne mažiau kaip pusmečiui iki jų įsigaliojimo. Manau, kad svarstytina ateityje griežtinti nuostatą dėl mokestinių pakeitimų svarstymo. Tikrai palaikyčiau idėją, kad daugeliu atvejų turėtų galioti pusmečio taisyklė, jog išvengtume skubotų, neišdiskutuotų projektų svarstymų.

– Parlamentaras Gediminas Kirkilas sako, kad kitų metų biudžetas neatspindi koalicinės sutarties įsipareigojimų, o Finansų ministerija, siūlydama mokestinius pakeitimus, su niekuo nesitarė. Kaip vyko derybos dėl biudžeto projekto su koalicija iš jūsų pusės?

– Šiais metais nebuvo jokio išskirtinumo, biudžetas formuojamas praktiškai visus metus. Diskusijos, derybos, svarstymai vyksta visus metus. (...) Tie nuogąstavimai, kad buvo per mažai derinama, priklauso ir nuo to, kiek yra iš kitos pusės įsitraukiama į tas diskusijas.

Kalbant apie koalicijos įsipareigojimų vykdymą, akivaizdžiai matome, kad esminės kryptys yra išlaikytos. Svarbu pažymėti, kad koalicinėje sutartyje taip pat yra įsipareigojimas besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės. Mane, kaip finansų ministrą, maloniai nustebino toks įsipareigojimas sutartyje. Dėl to visi gražūs siekiai, kurie buvo fiksuoti koalicinėje sutartyje, turėjo labai aiškų realybės testą, ar jiems įgyvendinti yra pakankamai ilgalaikių pajamų. Visų ultimatumų laikas artėja į pabaigą ir kompromisus, kurie Lietuvai šiuo metu yra ypač svarbūs, manau, tikrai surasime.

– Valdančioji dauguma per mažai įsitraukė siūlydama pajamas išlaidoms?

– Nenuostabu, kad renkami politikai visuomet siekia rinkėjų dėmesio, labiau orientuodamiesi į išlaidų pusę. Šioje srityje nieko naujo. Galime pasižiūrėti, kai grįžo į Vyriausybę biudžeto projektas, papildomai buvo pasiūlyta išlaidų padidinti už beveik 1,8 mlrd. eurų. Tai akivaizdu, kad kiekvienas komitetas, frakcija, Seimo narys žiūri iš savo varpinės. Kaip kiekvienas mokytojas galvoja, kad jo dalykas pats svarbiausias, taip ir čia galioja tas pats fenomenas.

– Valdantieji, kaip kompromisą su Vyriausybe, įregistravo naują „vaiko pinigų“ siūlymą – didinti juos iki 60 eurų nuo sausio 1 d. ir iki 70 eurų nuo liepos 1 d. Kaip žiūrite į tokį pasiūlymą? Ar įmanomas toks kompromisas?

– Kiekvienas pasiūlymas yra gerbtinas, tačiau galutinį sprendimą priimsime, atsižvelgiant į finansines galimybes, nes iki galo nėra aiški pajamų dalis dėl įvairių mokesčių, nuo kada jie įsigalios.

– Jei pajamų užtektų, tuomet pritartumėte tam?

– Aš nesu prieš korekcijas, tačiau fiskalinė drausmė privalo būti išlaikyta, priešingu atveju, pažeistume konstitucinį įstatymą.

– Kitų metų biudžeto projekte numatoma surinkti 200 mln. eurų papildomų pajamų iš geresnio mokesčių surinkimo. Praėjusiais metais irgi buvo prognozuojama, kad šiemet bus geriau surenkami mokesčiai, tačiau,pasak Lietuvos banko atstovės Kotrynos Tomaševičienės, duomenys rodo, kad nėra reikšmingo padidėjimo, kurį būtų galima priskirti geresniam mokesčių administravimui, todėl kitų metų biudžetas turėtų būti deficitinis. Kas bus, jei nepavyks užtikrinti geresnio mokesčių surinkimo?

– Finansų ministerijos prognozės yra tikslesnės. Europos Komisijos (EK) prognozės yra labai panašios į Finansų ministerijos komandos prognozes. EK ir Euro grupė išskyrė Lietuvą kaip pavyzdingą šalį. Tiek EK, tiek Euro grupės vertinimu, Lietuva visiškai atitinka fiskalinės drausmės taisykles. Manau, kad tuo reikėtų pasidžiaugti. Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės vertinimai dažnai skiriasi dėl metodologinių skirtumų.

Kalbant apie mokesčių administravimo gerinimą, akivaizdu, kad Lietuvoje šešėlis traukiasi ne tik dėl pačios ekonomikos augimo, bet ir dėl naujų inovatyvių priemonių diegimo, iniciatyvų. Kaip ir „baltieji finansai“, kai verslas, draugaujantis su šešėliu, neturi galimybės pasiskolinti, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Vyko šiais metais mokestinė amnestija, kuri duos ir kitais metais rezultatų. (...) Dėl to pasakyti, kad į biudžetą neįkris nė vienas euras, yra tiesiog neprofesionalu.

– Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervas kitų metų pabaigoje turėtų sudaryti apie ketvirtadalį viso PSDF biudžeto. Didelė rezervo suma kritikuojama tiek opozicijos, tiek pačių medikų, nes už jo lėšas galima būtų pakelti medikų atlyginimus, o sunkmečio pasiruošimui tokio didelio rezervo neprireiktų. Kodėl kaupiamas toks PSDF biudžeto rezervas?

– Visi valstybės didieji fondai yra susisiekiantys indai. Tiek valstybės biudžetas, tiek savivaldybių, „Sodros“, PSDF, negalima žiūrėti į juos atsietai, yra ir rezervų sistema. Turime žiūrėti bendrai ir valstybės mastu. Jei būtų nutarta atpalaiduoti lėšas iš vieno rezervo ir tiesiog staigiai padidinti išlaidas, tai paliečia bendrą konsoliduotą visumą ir tokiu būdu būtų pažeidžiama fiskalinė drausmė.

Ar tie dydžiai, kurie sukaupti skirtinguose rezervuose, yra adekvatūs, manau, kad Lietuva padarė didžiulį žingsnį į priekį, nes pirmą kartą per 30 metų turėjome perteklinius finansus keletą metų iš eilės, sukaupėme rezervų, kitais metais turėsime 1,7 mlrd. eurų rezervuose, nesusikūrėme makroekonominių disbalansų, manau, kad tai yra esmė.

Kalbant apie proporcijas rezervuose, žinoma, kad tai yra susiję ir su tarifų dydžiais, ir su mokesčio bazės dydžiais, manau, kad tą klausimą reikėtų vertinti atsietai nuo vienerių metų biudžeto.

– Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta yra užsiminęs, kad Vyriausybės pritarimo sulaukęs pakoreguotas biudžeto projektas stokoja ryžto spręsti esamą pensininkų skurdo problemą.

– Lietuvoje turime tikrai ne vien tik pensininkų skurdo problemą, turime ir emigracijos, švietimo kokybės problemą, vidutinių pajamų spąstų problemų, mažų investicijų problemą, turime daug problemų. Kai yra formuojamas biudžetas, visada reikia prisiminti, kad turime spręsti vakar dienos problemą, skurdą, turime kalbėti, kaip skatinti dirbti ir užsidirbti, turime investuoti į ateitį. Jeigu išsikelsime tik vieną problemą aukščiau kitų, tai tą galima padaryti trumpu laikotarpiu, bet ilguoju laikotarpiu tai bus netvaru. Atsižvelgdama į prezidento siūlymą, Vyriausybė eina į kompromisą ir pasiūlė, kad pensijų papildomas padidėjimas būtų nuo liepos mėnesio.

– Ar prezidentui G. Nausėdai sprendžiant, ar pasirašyti 2020 m. biudžetą, susisiekimo ministro J. Narkevičiaus klausimas gali tapti veiksniu?

– Prezidentūra, labai aktyviai įsitraukusi į biudžeto formavimą, prisiima ir atsakomybę, biudžetas tampa ne vien tik Seimo ir Vyriausybės reikalu, tai tampa ir prezidento reikalu. Manau, kad visos pusės bus išmintingos ir ras kompromisus tam, kad biudžetas būtų priimtas. Tikrai tikiu, kad kiti klausimai nebus įvelti kaip argumentai dėl biudžeto.

ELTA