V. Pranckietis: Seimo pirmininkas nėra viršininkas

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia turįs lūkestį, kad po savivaldos rinkimų šalies regionuose sumažės „tarybinio paveldo“ ir „partinės diktatūros“ apraiškų.

„Valstiečių“ partijai priklausantis parlamento vadovas taip pat tikina, kad geriausias savivaldos rinkimų baigties scenarijus susiklostytų, jei neatsirastų savivaldybių, kuriose valdžią paimtų viena politinė jėga. Jo teigimu, koaliciniu principu - iš dviejų ar trijų jėgų - sudarytos savivaldos valdžios mažintų esamą partinę diktatūrą rajonuose, o kartu ir atvertų burnas tiems, kurie nori, tačiau dėl patiriamo valdžios spaudimo, negali laisvai reikšti savo nuomonės.

V. Pranckietis atmeta viešojoje erdvėje pasigirstančią kritiką, kad nuomonių įvairovė dažnai netoleruojama ir „valstiečių“ partijoje ar kad pats yra tapęs pavyzdžiu, su kurio nuomone valdančiųjų lyderiai nesiskaito.

Seimo vadovas tikina, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio reikštas skepsis jo iniciatyvai mažinti įtampas tarp Vyriausybės ir Prezidentūros nebuvo nepagarbos jam asmeniškai ar jo einamoms pareigoms išraiška. Pasak jo, viena vertus, Seimo pirmininkas nėra viskam vadovaujantis „viršininkas“, kita vertus - visi „valstiečių“ partijoje yra laisvi reikšti savo nuomonę.

- „Valstiečiai“ paskelbė sąrašą į Europos Parlamentą. Jūs esate užsiminęs, kad svarstote apie politinės karjeros pabaigą. Ar nebūtų europarlamentaro postas buvęs gera politinės karjeros pabaigos pradžia?

- Aš apie politinės karjeros pabaigą niekada nesvarsčiau. Partijai turbūt būtų buvęs sėkmingas pasirinkimas, jeigu man būtų pasiūlę dalyvauti (Europos Parlamento rinkimuose. - ELTA). Bet kadangi aš einu labai atsakingas pareigas, manau, kad šias pareigas ir turi tęsti tas žmogus, kuriuo pasitiki parlamentas. Mano apsisprendimas nebuvo vienareikšmis: jeigu būtų reikėję, būčiau dalyvavęs Europos Parlamento rinkimuose, tačiau kadangi („valstiečių“. - ELTA) partijos Taryba, kurioje manęs nėra ir kuriai negaliu turėti įtakos, nusprendė kitaip ir pakvietė kitus žmones - tai tie kiti žmonės dabar ir yra įrašyti.

- Bet pats turėjote intenciją dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose? Būtumėte sutikęs dalyvauti, jei toks pasiūlymas būtų buvęs?

- Žinoma, tai dar vienas žingsnis į tarptautinę politiką.

- Ar nebūtų gaila iškeisti Seimo pirmininko posto į europarlamentaro kėdę?

- Turbūt būtų gaila, nes mano, kaip Seimo pirmininko, įdirbis jau daugiau nei dveji metai, aš dabar daug ką žinau, daug ką išmokau ir nuolat esu dėmesio centre. Tai yra nelengvas darbas. Manau, kad Europarlamente būtų lengviau, nes ten tu esi vienas ir atsakingas už save.

- Prieš savivaldos rinkimus partijų lyderiai deklaruoja lūkesčius ir skelbia prognozes, kiek bus gauta tarybos narių ir merų mandatų. Kokios jūsų prognozės?

- Nesu prognozuotojas, bet norėčiau, kad pasibaigus rinkimams nė vienoje taryboje nebūtų vienos partijos daugumos, būtų gerai, kad būtų sudarytos koalicijos iš dviejų, iš trijų partijų. Tik taip mes galėsime išspręsti ar sumažinti partinę diktatūrą rajonuose, apie kurią žmonės aiškiai kalba. Daug geriau, kai yra daugiau žmonių, tada yra daugiau ir tariamasi. Manau, kad tas monolitizavimas turėtų pereiti į konglomeratus.

- Ar tai taikoma ir Kauno miestui. Šiuo metu ten dominuoja vienas rinkimų komitetas.

- Ir Kauno atvejui, ir Kauno rajono atvejui. Aš esu rinktas Kauno rajone ir buvęs rajono taryboje, tai žinau, ką reikštų Kauno rajonui didesnė koalicija.

- Jūs šią savaitę kalbėjote apie tai, kad rajonuose liko daug „tarybinės valdžios“ reliktų. Ar galima sakyti, kad vienas iš jūsų lūkesčių po savivaldos rinkimų ir yra būtent „tarybinio“ paveldo sumažėjimas?

- Aš labai norėčiau ir linkėčiau mūsų žmonėms, kad nebeliktų „tarybinio“ paveldo ar „tarybų valdžios“ likučių, nes ji daug kur dar yra. Bet ar visur pavyks - nežinau.

- Jūs kalbėjote ir apie klestinčią partinę diktatūrą, kad metas žmonėms patiems pradėti kalbėti apie tai, ką jie galvoja. O jei šį motyvą perkeltume į „valstiečių“ partijos lygmenį, ar ši problema - sakyti tai, ką galvoji - yra aktuali?

- Dažna problema yra, kai žmonės ne visada drįsta pasakyti, ką jie galvoja. Manau, kad ir visais lygmenimis turėtų būti taip, kad mes įgytume vidinę laisvę kalbėti tai, ką galvojame. Žinoma, atsakingai kalbėti, bet ir nebijoti pasakyti savo nuomonės.

- O jūs, žvelgdamas į „valstiečių“ frakciją ir pastaruoju metu dažnai įvardinamas problemas, nematote tokių analogijų „valstiečių“ partijoje? Jūsų iniciatyva spręsti prezidentės ir Vyriausybės konfliktą buvo sukritikuota ir neįvertinta. Antras pavyzdys - Mindaugo Puidoko pašalinimas iš „valstiečių“ partijos. Pastarasis turėjo savo nuomonę. Ar šie pavyzdžiai nėra tai, apie ką jūs kalbate savivaldos lygmeniu - kad yra grupė žmonių, kuri neleidžia kitiems išsisakyti?

- Turbūt reikėtų sakyti, kad gerai, jog visi žmonės gali reikšti savo tikrą nuomonę, tarp jų ir nesantys partijoje Saulius Skvernelis bei partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jie buvo laisvi pareikšti savo nuomonę.

- Tačiau Mindaugas Puidokas už savo deklaruotą nuomonę buvo pašalintas, jam nebuvo atsakyta, pavyzdžiui, pareiškiant kitą nuomonę. Puidokas iš partijos trauktis nenorėjo. Ar tai nėra signalas „neturėk prieštaraujančios nuomonės“?

- Pašalinimas netrukdo įstojimui iš naujo. Tai, manau, kad tas klausimas išsispręs po prezidento rinkimų. O savo nuomonę, jei priimam suvažiavimo nuomonę, tai reikėtų ją priimti visiems, o ne po suvažiavimo kelti atskirą savo tikslą. Tai nėra solidaru su pačia partija. Aš visada pasisakiau už tai, kad suvažiavimas turi iškelti mūsų kandidatą, ir slaptu balsavimu visa tai įvyko. Žinoma, nereikėtų norėti, kad po visko partija pritartų dar ir tavo norui. Partija negali iškelti kelių kandidatų.

- Jūs užsiminėte apie tai, kad Seimo pirmininko postas yra vienas svarbiausių valstybėje. Tačiau tiek politologai, tiek galbūt ir dalis visuomenės atkreipė dėmesį į premjero ir R. Karbauskio skeptiškas reakcijas jūsų siekiui tarpininkauti. Nemanote, kad jūsų iniciatyvos neįvertinimas reiškia, kad nevertinama ir jūsų padėtis, atliekama funkcija bei statusas?

- Pirmiausia turėtume suprasti, kad mano funkcija ir mano statusas yra vadovauti Seimo darbui ir atstovauti Seimui. Tai numatoma Seimo Statute. Įgyvendinti partijos programą - frakcijų reikalas. Todėl žmonių įsivaizdavimas, kas čia turėtų būti viršininkas, yra ne visiškai teisingas - Seimo pirmininkas yra atstovas, ir tas atstovas turi vykdyti tas funkcijas, kurios jam pavestos. Kaip aš negaliu kištis į opozicijos formuojamą darbotvarkę, taip aš neturiu tiek įtakos, kad galėčiau formuoti ir pozicijos darbotvarkę.

- Grįžkime prie iniciatyvos tarpininkauti.

- Tuos žodžius vartojo tik žurnalistai, kad čia aš kažkoks „taikos balandis“ arba „tarpininkautojas“. Aš sakiau, kad galiu būti ir „taikos varna“, bet man svarbu, kad žmonėms būtų ramu: žmonės pradėjo aptarinėti, kad valdžios nebesikalba, ir aš tada kalbėjausi ir su Skverneliu, ir su prezidente. Pasikalbėjome apie ateitį, kokia ji bus po prezidento rinkimų, kaip atrodys Seimo darbas. Visi šie klausimai man rūpėjo, išskyrus vieną, - sutaikyti prezidentę su premjeru, aš tokio uždavinio nesikėliau.

- Bet visgi grįžkime prie klausimo, nesijaučiate, kad jūsų iniciatyva nebuvo tinkamai įvertinta „valstiečių“ frakcijos pirmininko. Nemanote, kad tai yra jūsų darbo ir jūsų geros valios neįvertinimas?

- Žinote, nedirbu dėl įvertinimo. Man svarbios jų nuomonės, bet man daug svarbiau yra plačiosios visuomenės nuomonės. O plačioji visuomenė tame nematė kokio nors blogo veiksmo. Arba galbūt Ramūnas Karbauskis vertino net neįsigilinęs į tai, ką aš kalbėjau, nei kam ką esu pasižadėjęs. Tiesiog buvo reakcija, kurią labai išpopuliarino žiniasklaida.

- Prezidento rinkimai. Ponas Karbauskis teigia, kad laimėjus konservatorių kandidatei gali grėsti pirmalaikiai rinkimai.

- Pirmalaikių rinkimų nebus. Tokių grėsmių neįžvelgiu, aš neįžvelgiu galimybių ir jai (Ingridai Šimonytei. - ELTA) laimėti rinkimus.

- O kas, jūsų nuomone, tada turi didžiausių galimybių?

- Aš prognozuočiau, kad Lietuva turės prezidentą.

- Kalbant apie vis dar tuščią aplinkos ministro kėdę. Nors surasti ministrą yra Vyriausybės prerogatyva, bet jūs, kaip Seimo vadovas, deklaruojantis siekį garantuoti stabilumą valstybėje ir garantuoti efektyvų parlamento darbą, kaip vertinate tai, kad aplinkos ministras vangiai ieškomas.

- Vertinu blogai ir pasikartosiu, kad ministerija turi turėti ministrą, jeigu ta ministerija yra reikalinga. Jeigu ji yra nebūtina, tai galbūt reikėtų galvoti apie jos funkcijų išdalinimą kitoms ministerijoms ir taip išspręsti šį klausimą. Viena iš mūsų programinių nuostatų ir buvo, kad sumažintume ministerijų skaičių. Tai čia būtų geras momentas.

- Jūsų iniciatyva padėti susikalbėti premjerui ir prezidentei buvo susijusi su Aplinkos ministerijos klausimu. Apie tai kalbėjote ir su prezidente, ir su premjeru. Ar nemanote, kad reikėtų ir toliau rodyti iniciatyvą dėl aplinkos ministro.

- Vyriausybės narių formavimas yra Vyriausybės ir prezidentės reikalas. Ir aš čia galiu tik turėti norų, bet neturiu jokios įtakos, kuri lemtų kokį nors pasirinkimą. Pasirinkti ministrus yra premjero prerogatyva.

ELTA