V. P. Andriukaitis siūlo 7 žingsnių kovos su koronavirusu planą Lietuvai

Vyriausybei toliau svarstant naujas karantino švelninimo priemones, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Povilas Andriukaitis ragina gerai apgalvoti tolesnius veiksmus ir pateikė savo siūlomą 7 žingsnių planą Lietuvai.

„Suvaržymų švelninimo etapiškumas, verslų veiklos atnaujinimo eiliškumas visada kels klausimą: „Kodėl ne mes pirmi?“, o kai kam ir apskritai kels pasipiktinimą, kodėl taip lėtai ir kam išvis reikia dar tęsti tas varžančias priemones. Atsakymas yra labai aiškus – virusas vis dar yra aktyvus, vis dar yra tarp mūsų, o kurioje vietoje Lietuvoje jis gali vėl provokuoti protrūkį – yra nenuspėjama“, – atkreipia dėmesį V. P. Andriukaitis.

PSO atstovas kartu pabrėžia, kad galimos naujos viruso bangos rizika išliks žema, jei suvoksime, kad tai garantuos tik atsargus, laipsniškas suvaržymų švelninimas.

„Ir priešingai – rizika bus aukšta, jei elgsimės neatsakingai, per greitai nutarsime sugrįžti į normalias vėžes: tada antros bangos pasekmės mums visiems bus daug skaudesnės. Lietuvoje mūsų visų populiacinis imunitetas šiam virusui yra labai žemas, todėl ir reikia išlaikyti aukštus savisaugos, higienos, sanitarijos ir fizinės distancijos reikalavimus“, – teigia V. P. Andriukaitis.

Pasak jo, darbo vietų, viešojo transporto, daugiabučių dezinfekcija, darbų sauga visur turi būti aukščiausio lygio, o „žmonių masinis testavimas turi būti atliekamas labai aktyviai.“

„PSO dar neatšaukė globalios pandemijos režimo, o mokslininkai epidemiologai kol kas nežada optimistinio scenarijaus. Priešingai, yra pateikti net keli scenarijai, įspėjantys apie galimas naujas viruso bangas, todėl įspėjimas yra aiškus – visų šalių vyriausybės turi turėti paruoštus scenarijus naujos bangos įveikimui. Tai turi būti žinoma ir visuomenei, ir verslams“, – pabrėžia buvęs eurokomisaras.

V. P. Andriukaitis taip pat ragina verslą ir asociacijų atstovus mažiau nerimauti dėl likusių veiklos suvaržymų.

„Turime įgyvendinti visus civilinės, darbuotojų saugos ir sveikatos bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymus principingai ir atkakliai. Verslai turi prisidėti prie kuo saugesnių darbo sąlygų ir kuo platesnio testavimo įgyvendinimo. Testavimas turi būti vykdomas ypač aktyviai“, – tikina jis.

V. P. Andriukaičio teigimu, koronaviruso krizės suvaldymas priklauso nuo visų žmonių elgsenos ir aplinkos, be to, akcentuoja PSO atstovas, švelninant karantiną reikia suprasti, kad didžioji dauguma krizės suvaldymo dalykų priklauso nuo elgsenos ir aplinkos.

„Pagal vadinamąją M. Lalonde formulę, sveikata 50 proc. priklauso nuo žmonių elgsenos, 20 proc. nuo aplinkos, 20 proc. nuo genetinių žmogaus savybių ir 10 proc. nuo medicininės pagalbos. Štai kodėl dabar – ekonominio ir socialinio gyvenimo laipsniško atgaivinimo kontekste turime įsisąmoninti, jog net 70 proc. krizės suvaldymo dalykų priklauso nuo elgsenos ir aplinkos. Juk vis dar inertiškai galvojama, kad medikai ir ligoninės turi suvaldyti situaciją“, – pastebėjo V. P. Andriukaitis.

Siūlo ir 500 eurų paramą

PSO atstovas taip pat pateikė 7 žingsnių planą, ką, pasak jo, turėtų daryti Lietuva.

1. Aktyvi testavimų strategija, aplinkos veiksnių suvaldymas ir gydymo įstaigų reikiamų pajėgumų palaikymas. Visa tai leis matyti realią viruso cirkuliavimo visuomenėje situaciją ir, reikalui esant, ją suvaldyti. Visuotinė ir regioninė ar teritorinė testavimo strategija pagal diferencijuotas socialines grupes leistų turėti tikslesnes pandemijos prognozes teritorijose. Juk verslai dirba konkrečiose teritorijose, kur įtaką daro daugelis aplinkos veiksnių, taip pat ir verslo sezoniškumas, tad jie turi žinoti savo teritorijų rizikų laipsnius.

2. Darbų sauga ir rizikų valdymas versluose. Čia ir visi verslo subjektai, ir Valstybinė darbo inspekcija, ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, ir trišalės tarybos turi sutarti dėl rizikų kontrolės sąlygų, rizikų patikros dažnių ir rizikų kontrolės hierarchijos. Asmeninės apsaugos priemonės, higieniniai reikalavimai, trumpesnės darbo valandos ten, kur kontaktų intensyvumas yra didelis, ir t. t. – kas, kaip, kur ir už ką rizikų kontrolėje atsako.

3. Psichologinės ir socialinės įtampos švelninimas. Darbuotojų apmokymas, dirbant naujomis higieninių ir sanitarinių normų sąlygomis, naujų elgsenos normų įvedimas gamyboje ir aptarnavimo sferoje, psichologinės konsultacijos tiems, kurie sunkiai įpranta prie naujų fizinės distancijos normų ir t. t.

4. Ekonominių ir socialinių stimulų naudojimas vienu metu. Parama namų ūkiui ir parama verslui turi eiti kartu, viename kompleksiniame plane, kurį trišaliu pagrindu aptartų platus ratas subjektų. 200 eurų parama socialiai remtiniems asmenims yra geras žingsnis, bet to neužtenka. Pavyzdžiui, galima suteikti 500 eurų lengvatinę beprocentę paskolą vienam asmeniui. Taip pat įmonių likvidumo problemų, mokesčių nukėlimo, subsidijų suteikimo ir t. t. priemonės turi būti taikomos greitai ir efektyviai – čia reikia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir „Sodros“, ir Valstybinės ligonių kasos, ir kitų tarnybų bendrų koordinuotų veiksmų planų.

5. Sveikatos apsaugos sistema turi užtikrinti planinių paslaugų teikimą, aukštą skiepijimo nuo vakcinomis valdomų ligų lygį, taip pat turėti nuolat atnaujinamą atskirą planą COVID-19 ligoniams gydyti, įgalinantį šį ligonių srautą valdyti atskirai nuo planinių paslaugų teikimo.

6. Visuotinis sutarimas dėl laipsniško visuomenės gyvenimo suaktyvinimo artėjant vasaros sezonui. Čia didelis dėmesys turi būti sukoncentruotas į poilsio ir rekreacijos sektoriaus deramą parengimą, pradedant darbų saugos normų pritaikymu, baigiant tų savivaldybių, kuriose tikėtinas ypatingas lankytojų skaičiaus padidėjimas, pajėgumų sustiprinimu.

7. Švietimo ir mokslo bei mokymo sektorių kuo greitesnis atlaisvinimas, palaikant juose aukštus higieninių ir sanitarinių normų reikalavimus. Tai ypač pasakytina apie tas savivaldybes ir miestus, kur infekcinių atvejų skaičiai buvo ir yra žemi ir kur sveikatos įstaigos nėra perkrautos pacientų antplūdžio.

ELTA