V. P. Andriukaitis: jei būčiau Vyriausybėje, siūlyčiau kurti maisto nešvaistymo platformą

Europos Parlamento (EP) narys Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad siekiant spręsti maisto švaistymo problemą Lietuvoje reikėtų sukurti institucijas ir nevyriausybines grupes apjungiančią platformą. Taip pat, anot politiko, bent 6 ministerijose turėtų atsirasti maisto nešvaistymo padaliniai.

„Maisto švaistymas – tai yra daugelio sektorių problema. Ir norint ją spręsti, reikia turėti Vyriausybės komitetą, į kurį deleguojami viceministrai. Bet tai taip pat liečia ūkininkus, perdirbėjus ir vartotojus – o tai nevyriausybinis elementas. Todėl turi atsirasti maisto nešvaistymo platforma. Jos būtinumas būtų akivaizdus. Ir jei būčiau Vyriausybėje, ją ir pasiūlyčiau“, – penktadienį diskusijoje apie maisto švaistymą kalbėjo V. P. Andriukaitis.

„Bent 6 ministerijose turi atsirasti maisto nešvaistymo padaliniai“, – kalbėjo jis, pažymėdamas, jog tokie padaliniai būtų aktualiausi Sveikatos, Švietimo, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms. 

Europarlamentaro vertinimu, daug maisto iššvaistoma dėl per griežto vizualinių standartų taikymo, dėl ko dalis tinkamų vartoti vaisių ir daržovių yra išmetami. 

„Maistą praranda žemdirbiai dėl sąlygų pokyčių, grybelių, bakterijų užpuolimo. Čia yra daug priemonių, kaip to išvengti. Bet yra dar toks dalykas kaip nestandartinis maistas. (...) Mes esame perfekcionistai. Kai pažiūri lentynose, visi obuoliai, kriaušės ir morkos vienodos. O kur visi tie, kurie kažkuo kitokie? Išmesti. O juk tai visiški geras maistas. Tai šioje vietoje to maisto praradimo daug“, – kalbėjo jis. 

V. Andriukaičiui antrino žemės ūkio viceministras Andrius Palionis, teigęs, kad reiktų normalizuoti „negražių“ vaisių ir daržovių vartojimą. Be to, anot jo, prie mažesnio maisto išmetimo prisidėtų ir tiekimo grandinių trumpinimas, taip užtikrinant, jog maistas nepasentų.

„Visų pirma, reikėtų nustatyti, kur susidaro maisto atliekos. Nes ne tik pas prekybininkus to yra. Bet ir gamyboje. Nes tos pačios prekės – tokios kaip daržovės, kurios nelabai gražiai atrodo – jos į prekybą nepatenka. Tai reikėtų normalizuoti galbūt ne tokių gražių daržovių suvartojimą“, – sakė A. Palionis. 

„Maisto banko“ vadovas: maistas išmetamas, bet kas septinta  jo neturi pakankamai

Organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius aiškino – nors Lietuvoje kasmet išmetama 400 tūkst. tonų maisto, beveik 450 tūkst. gyventojų jo stokoja. Anot jo, „Maisto bankas“ galėtų dalį šio išmetamo maisto – apie 160 tūkst. tonų – išdalinti, bet gyventojai ir prekybos centrai nėra skatinami jo perduoti. 

„Lietuvoje yra paradoksali situacija. Yra iššvaistoma 400 tūkst. tonų maisto, iš kurių 62 proc. būtent namų ūkiuose. Ir su tais žmonėmis reikia kalbėti ir mokyti. 240 tūkst. tonų maisto būtų mums sunku išgelbėti. Bet lieka 40 proc. – 160 tūkst. tonų, kurias galėtume išgelbėti. „Maisto bankas“ dabar padeda 232 tūkst. žmonių, o tų, kurie negali įpirkti pilnaverčio maisto, yra kas septintas. Tai 450 tūkst. žmonių“, – kalbėjo S. Gurevičius. 

„Maisto yra ir galinti dalinti organizacija yra. Bet nėra teisinių priemonių, skatinančių atidavinėti maistą“, – teigė jis. 

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė mano, kad mažiau maisto būtų išmesta, o daugiau išdalinta, jei jis trumpiau būtų laikomas parduotuvėse. Anot jos, dabar maistas dažnai laikomas iki galiojimo pabaigos, tad tampa nebetinkamas vartoti, kai labdaros organizacijos jį perskirsto.

„Matytume tokius pakeitimus, kad maistas nebūtų laikomas maksimaliai parduotuvėse. Tai būtų svarbu, nes jis anksčiau patektų labdaroms organizacijoms. Nes pervežimas, išskirstymas – visa tai užtrunka“, – aiškino A. Adomavičienė. 

Anot organizacijų tinklo vadovės, 2023 m. apie 11,1 proc. Lietuvos gyventojų neturėjo galimybės maitintis pilnavertiškai, o 2024 m. vasario duomenimis – apie 14,3 proc. gyventojų trūko pinigų maistui. 

A. Adomavičienės teigimu, labiausiai maisto stokoja žmonės, kurių šeimose vienam asmeniui per mėnesį tenka mažiau nei 500 eurų. 

„2024 m. vasarį beveik 29,9 proc. apklaustų šios grupės žmonių teigė, kad jiems trūksta pinigų maistui“, – sakė ji. 

Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka apie 141 kg maisto atliekų. Iš jų – 61 proc. susidaro namų ūkiuose, 21 proc. – žemės ūkio sektoriuje, 4 proc. – gamybos sektoriuje, 13 proc. – prekybos sektoriuje, o 1 proc. – viešojo maitinimo sektoriuje. 

Anot EK, vidutiniškai kiekvienas ES gyventojas per metus išmeta 131 kg maisto.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, ES kasmet išmetama virš 59 mln. tonų maisto, kurio vertė siekia apie 132 mlrd. eurų.