V. Orbano kalba Europos Parlamente sutikta priešiškai

Aukščiausi Europos Sąjungos (ES) pareigūnai trečiadienį paeiliui kritikavo Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną dėl jo atsitraukimo nuo demokratijos ir Rusijai palankios pozicijos Ukrainos atžvilgiu, kai nacionalistų lyderis pasakė kalbą bloko parlamente.

V. Orbano vyriausybė, artimiausia prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė Europos Sąjungoje, daugybe klausimų nesutaria su partnerėmis – nuo ​​pagalbos Kyjivui blokavimo iki teisinės valstybės principų pamynimo Vengrijoje.

Strasbūre pristatydamas normų nepaisančios Vengrijos pirmininkavimo ES „prioritetus“, V. Orbanas pareiškė: „Europos Sąjunga turi pasikeisti, ir aš šiandien norėčiau jus tuo įtikinti“. Dešiniųjų ministras pirmininkas sakė, kad dabar yra „rimčiausias laikotarpis“ ES istorijoje, kai ant slenksčio karas Ukrainoje, aštrėja konfliktas Artimuosiuose Rytuose, o dėl „migracijos krizės“ gali „subyrėti“ Šengeno atvirų sienų sistema.

Įstatymų leidėjai pagarbiai klausėsi, kartais pasigirsdavo simpatizuojančių narių plojimai, tačiau V. Orbanui baigus kalbėti nuaidėjo antifašistinis himnas „Bella Ciao“, paskatinęs parlamento pirmininkę Robertą Metsolą paraginti laikytis tvarkos. „Tai ne „Eurovizija“, – pareiškė R. Metsola.

Įstatymų leidėjai vienas po kito iš tribūnos puolė Vengrijos lyderį. Žaliųjų lyderis Terry Reintke rėžė V. Orbanui: „Jūs čia nesate laukiamas, tai Europos demokratijos namai“.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, kalbėjusi iškart po V. Orbano, smarkiai atkirto Budapeštui, stabdančiam ES paramą Kyjivui ir atsisakančiam prisidėti prie Vakarų pastangų apginkluoti Ukrainą kovai su Maskva. „Yra tik vienas kelias, kaip pasiekti teisingą taiką Ukrainai ir Europai. Turime ir toliau stiprinti Ukrainos pasipriešinimą politine, finansine ir karine parama“, – sakė U. von der Leyen.

„Propagandos renginys“

Kai Vengrija liepą perėmė pusmečio pirmininkavimą ES, V. Orbanas savavališkai surengė „taikos misiją“, keliavo į Kyjivą, Maskvą ir Pekiną, tai sukėlė pyktį Briuselyje. U. von der Leyen kritikavo V. Orbano troškimą siekti taikos susitarimo su V. Putinu ir tuos, „kurie dėl šio karo kaltina ne įsibrovėlį, o užpultuosius, ne V. Putino valdžios troškimą, bet Ukrainos laisvės troškimą“.

Po jos kalbėjęs konservatorių Europos liaudies partijos lyderis Manfredas Weberis sakė esąs sukrėstas, kad V. Orbanas nepasakė „nė vieno sakinio“ apie sunkią padėtį Ukrainoje, ir pasmerkė nesąžiningą Vengrijos premjero diplomatiją, vykdomą po ES vėliava. „Jūsų kelionė niekada nebuvo taikos misija. Tai buvo didelis propagandos renginys autokratams“, – kaltino jis.

Reaguodama į V. Orbano nesuderintas keliones, U. von der Leyen pareikalavo, kad aukšti pareigūnai nedalyvautų pirmininkaujančios Vengrijos rengiamuose susitikimuose – iš esmės paskelbė Vengrijai boikotą. V. Orbano kreipimasis į ES parlamentą buvo du kartus atidėtas.

Europos Komisijos vadovė kritikavo ir V. ​​Orbano poziciją dėl migracijos – kaltino jo vyriausybę „numetus problemas per tvorą kaimynams“ ir prieš laiką paleidus nuteistus prekeivius žmonėmis. Vengrijos vizų schemą Rusijos piliečiams ji pavadino „užpakalinėmis durimis užsienio kišimuisi“.

Įvairios politinės grupės prie posėdžių salės surengė protestus. Vienas kairiųjų įstatymų leidėjų iškeltas plakatas ragino „neduoti pinigų korupcionieriui“. Milijardų eurų ES lėšos Vengrijai šiuo metu yra įšaldytos dėl teisinės valstybės principų nepaisymo.

2010 m. į valdžią grįžęs V. Orbanas suvaržė piliečių teises ir sustiprino savo valdžią, ne kartą dėl to susikirto su Briuseliu. Tačiau jis pabrėžė kraštutinių dešiniųjų sėkmę per rinkimus Italijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje, o taip pat didėjančią Vengrijos vadovaujamos naujos grupės ES parlamente „Patriotai už Europą“ įtaką, kaip įrodymą, jog politinis klimatas Europoje lėtai, bet nenumaldomai krypsta jo naudai.