V. Orbanas atvyksta į Europos Parlamentą: laukiama žiežirbų ir boikotų

Įpusėjus Vengrijos pirmininkavimui Europos Sąjungai, premjeras Viktoras Orbanas antradienį vyksta į Europos Parlamentą (EP), kur jo laukia audringas susitikimas akis į akį su bloko įstatymų leidėjais.

Artimiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkė ES V. Orbano vyriausybė nesutaria su partnerėmis daugeliu klausimų – nuo pagalbos Ukrainai iki daugybės vengrų įstatymų, kurie, anot ES, rodo demokratijos nuosmukį šalyje.

Nenuostabu, kad liepą Vengrijai pradėjus šešių mėnesių pirmininkavimą ES, V. Orbanas nesilaikė scenarijaus: vyko į su partnerėmis nekoordinuotą Ukrainos „taikos misiją“ į Kyjivą, Maskvą ir Pekiną, dėl kurios Briuselyje kraipyta galvomis.

Reaguodama į tai, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nurodė aukščiausio rango pareigūnams praleisti kelis pirmininkaujančios Vengrijos surengtus aukšto lygio susitikimus. Tai de facto boikotas, neturintis precedento bloko istorijoje.

Oficialiai V. Orbanas yra pakviestas į Strasbūrą pristatyti pirmininkavimo prioritetus trečiadienį vyksiančiuose debatuose, kuriuose dalyvaus ir U. von der Leyen. Šis renginys buvo dukart atidėtas ir dabar vyksta įpusėjus Budapešto pirmininkavimui.

Dėmesį mėgstantis premjeras antradienį pradės spaudos konferenciją ir, kaip galima tikėtis, ja pasinaudos, kad išsakytų priekaištus viskam, kas susiję su Briuseliu, o liberalūs įstatymų leidėjai ketina protestuoti.

V. Orbanas sekmadienį socialiniame tinkle paskelbė kovingą pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį į radikalių dešiniųjų partijų laimėjimus rinkimuose nuo Italijos iki Nyderlandų ir Austrijos, taip pat į didėjančią Vengrijos vadovaujamos naujos frakcijos Europos Parlamente – „Patriotų už Europą“ – įtaką.

„Turėtume ne pasitraukti iš Briuselio, o jį okupuoti, – rašė jis. – Mes atsiimsime Briuselį iš biurokratų ir grąžinsime jį Europos žmonėms!“

Provyriausybinio analitinio centro „Szazadveg“ vadovas Zoltanas Kiszelly (Zoltanas Kisėjus) teigė, kad jis tikisi, jog V. Orbanas iš tiesų skirs laiko Vengrijos nurodytam prioritetui – ES konkurencingumo skatinimui, kad lapkritį aukščiausiojo lygio susitikime Budapešte būtų sudarytas paktas šia tema.

Tačiau Z. Kiszelly nurodė, kad premjeras taip pat gali pasinaudoti proga išsakyti savo „alternatyvią vyraujančiai nuomonei“ poziciją įvairiais klausimais, pavyzdžiui, pasisakyti už greitą taikos susitarimą su Rusija dėl invazijos į Ukrainą arba išsakyti abejones dėl stiprėjančios bloko prekybos priešpriešos su Kinija.

Tikimasi, kad daug dėmesio bus skiriama aktualiam migracijos klausimui, prieš imigraciją nusistačiusiai Vengrijos vyriausybei, protestuojančiai prieš bloko pabėgėlių politiką, grasinant autobusais vežti prieglobsčio prašytojus į Briuselį.

Žaidimai ugnimi

Tarp V. Orbano ir Europos Parlamento centro kairiųjų jėgų, kurios per jo vizitą pažadėjo netylėti, tvyro akivaizdi nesantaika.

Prancūzų europarlamentarė centristė Valerie Hayer (Valeri Hajė) kurios vadovaujama frakcija „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) planuoja protestą per V. Orbano spaudos konferenciją, pavadino jo savavališką diplomatiją, vykdomą po ES pirmininkavimo vėliava, nepriimtina ir naudinga, jos žodžiais, autokratinėms valstybėms.

„Orbanas žaidžia su pačia Europos idėja, – teigė ji. – Jis nori sudeginti demokratinę, liberalią ir tolerantišką Europą.“

„V. Orbanas neturėtų naudotis pirmininkavimu siekdamas įgyvendinti V. Putino interesus“, – sakė Maltos įstatymų leidėjas Alexas Agiusas Saliba (Aleksas Adžiusas Saliba). Jis pridūrė, kad jo socialistai ir demokratai sieks tikrinti Vengrijos ministrą pirmininką dėl atsilikimo nuo demokratijos.

2010 metais grįžęs vadovauti šaliai, V. Orbanas ėmėsi varžyti pilietines teises ir griežtinti savo valdžią, ne kartą konfliktuodamas su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų.

Liepą paskelbtame EK vertinime nustatyta, kad Vengrija gerokai atsilieka nuo ES demokratijos standartų, ypač kovos su korupcija, politinio finansavimo, interesų konfliktų ir žiniasklaidos nepriklausomumo trūkumo srityse.

Praėjusią savaitę EK taip pat pranešė, kad kreipiasi į Europos Teisingumo Teismą dėl įstatymų, kuriais siekiama apriboti užsienio įtaką šalyje ir kuriais, kritikų teigimu, siekiama nutildyti vyriausybės oponentus.

Praėjusį mėnesį ES pranešė, kad, Budapeštui nesumokėjus baudos už prieglobsčio suteikimo taisyklių pažeidimą, be jau įšaldytų milijardų, ketina blokuoti dar 200 mln. eurų lėšų Vengrijai.

Nepaisant visų griežtų kalbų Briuselio atžvilgiu, Z. Kiszelly sakė, kad nenustebtų, jei V. Orbanas leistųsi į derybas su Briuseliu dėl korupcijos ir teisinės valstybės principų, atsižvelgiant į tai, kokios sumos įšaldytos.