V. Nekrošius: po KT sprendimo partnerystės galėtų būti registruojamos santuokų registre

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius mano, kad Konstitucinio Teismui (KT) nutarus, kad partnerystės instituto nebuvimas Lietuvoje prieštarauja Konstitucijai, teismai nuo šiol galės įpareigoti civilinės metrikacijos skyrius porų partnerystes registruoti santuokų registre.

Apie KT nutarimą dėl partnerystės antradienį teisės ekspertai kalbėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto organizuotoje diskusijoje „Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerystės – kas toliau?“.

Diskusijos pradžioje advokatas Donatas Murauskas teigė, kad, neoficialiais duomenimis, į teismus su prašymais registruoti partnerystes ketina kreiptis apie 20 porų. Tiesa, anot jo, kadangi po KT sprendimo dėl partnerystės nėra iki galo aišku, kaip tos partnerystės turės būti registruojamos, poros svarsto iš pradžių kreiptis į civilinės metrikacijos skyrius. 

„Tik dar yra diskusija, ar iš pradžių reikia kreiptis į civilinę metrikaciją, ar į teismą“, – svarstė D. Murauskas. 

Civilinės teisės mokslininkas, profesorius V. Nekrošius savo ruožtu teigė, kad poroms, norinčioms registruoti partnerystę, kreiptis į civilinės metrikacijos skyrius neverta. Jo įsitikinimu, šiais atvejais būtent teismas turi įpareigoti civilinės metrikacijos skyrius partnerystę registruoti į santuokų registrą, kol nėra sukurtas atskiras registras partnerystėms. 

„Nereikia kreiptis į jokią metrikaciją, nes ir taip aišku, kad nieko neregistruotų, nes pasakyta, kad teismas turi faktą patvirtinti. (...) Teismas čia veikia kaip civilinės metrikacijos darbuotojas, jis kviečia abudu „Ateik čia“, „Gyvenate kartu? Gyvename kartu“, „Norite partnerystės? Norime partnerystės“. Ačiū. Metrikacijos skyrius įpareigojamas registruoti šitą partnerystę, viskas. Ateinate į metrikacijos skyrių, metrikacijos skyrius sako: „neturime registro“. Tai registruokite pas save kur nors. Kai bus sukurtas registras, tai ten persikelsite savo duomenis. Registruokite (partnerystę – ELTA) į santuokų registrą ir viskas“, – aiškino V. Nekrošius.

Diskusijoje dalyvavęs buvęs KT pirmininkas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, profesorius Egidijus Kūris tvirtino manantis, kad šiuo atveju, siekiant registruoti partnerystę, gali kilti problema, nes šiai šeimos santykių formai atskiro registro Lietuvoje nėra. 

„Civilinės metrikacijos skyrius sako: „mes nežinome, kur registruoti“. Metrikacijos skyriaus darbuotojas sako, kad mielai registruos, bet tokio registro nėra ir ginčas persikelia į teismą“, – pabrėžė profesorius.

Jis priminė, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėta byla prieš Lenkiją dėl privalomumo šioje šalyje pripažinti užsienio valstybėje sudarytą tos pačios lyties asmenų santuoką, nors Lenkijoje neegzistuoja galimybė teisiškai pripažinti tokių santykių. 

Anot E. Kūrio, šis precedentas gali turėti įtakos ir teismų sprendimams dėl partnerystės registravimo Lietuvoje.

„Galutinis teisinis rezultatas yra daugiau ar mažiau aiškus. Klausimas, ar ilgiau, ar trumpiau tai užtruks“, – sakė profesorius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas diskusijoje teigė, kad po KT sprendimo dėl partnerystės iš esmės susiklostė tokia situacija, jog arba Seime, arba Vyriausybės iniciatyva turėtų būti priimtas įstatymas, kuriuo būtų įteisinta partnerystė.

Parlamentaras priminė, kad Seime 2023 m. po svarstymo kelių balsų persvara yra pritarta kompromisiniam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo mėginta įteisinti asmenų gyvenimą nesusituokus. 

Taigi, pasak J. Sabatausko, įstatyminių iniciatyvų dėl partnerystės yra. Priimti sprendimus, pasak TTK vadovo, šiuo klausimu reikia ne tik dėl KT sprendimo, bet ir atsižvelgiant į tai, jog vis daugiau santuokų yra nutraukiama.

„Žmonės nesėkmingai sudarę santuoką, išsiskyrę, nori registruoti partnerystę. Gali būti ir tokių asmenų labai daug, kurie norės įteisinti savo partnerystę“, – sakė J. Sabatauskas. 

Primenama, kad KT balandžio 17 d. paskelbė, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę. 

Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta daugiau nei 20 metų, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.