REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 19 d. 11:43

V. Mitalas siūlo pataisą, kad būtų galima savanoriškai pervesti gynybos finansavimui

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS


292395

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, kad gyventojai ir verslas galėtų savanoriškai pervesti lėšų gynybos finansavimui.

Parlamentaras siūlo, kad būtų sukurtas atskiras Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodas ir gyventojai bei įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti, pirmadienį pranešė Laisvės frakcija.

Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

„Lietuva gali labai daug, kai susitelkia. Per pastaruosius keletą metų išlavinome paramos svarbiems tikslams raumenį. Nuolat aukojame akcijai „Radarom“, o bendrai skyrėme daugiau nei 1,8 proc. nuo BVP Ukrainai. Tačiau Lietuvos saugumui aukojame nedaug“, – pranešime cituojamas V. Mitalas.

V. Mitalas dalijasi Krašto apsaugos ministerijos gautais skaičiais – pernai savanoriškomis sutartimis gynybai buvo paaukota 6,88 tūkst. eurų, o 120 tūkst. eurų skirta kaip dalis nuo gyventojų pajamų mokesčio.

Seimo vicepirmininkas pažymi, kad jau nuo kitų metų šios lėšos nuo gyventojų pajamų mokesčio dalies galės būti nukreiptos tik nevyriausybinėms organizacijoms.

„Turime stiprinti aukojimą Lietuvos saugumui ir kurti naujas formas, todėl siūlome sukurti papildomą, patogią, savanorišką tokio aukojimo galimybę per atskirą VMI įmokos kodą. Aktyviai komunikuojant ir aiškinant to svarbą, užtikrinant atsiskaitymą ir skaidrų pinigų panaudojimą, būtų generuojamos reikšmingos papildomos ir taip reikalingos lėšos valstybės saugumui“, – tvirtina V. Mitalas.

Pasak Seimo nario, viena iš galimybių – iš taip surinktų lėšų sukurti atskiro saugumo fondą, kurio lėšos galėtų būti naudojamos tiek sustiprinant Lietuvos oro gynybą, tiek nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į saugumą didinančius projektus.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp variantų svarstomi ir papildomi mokesčiai. Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo.

Finansų ministerija yra paskelbusi penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai sričiai: jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad kariuomenės plėtros planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA