V. Matijošaitis: mano darbas – miestas, į partijas stoti negalvoju

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako savo veiklą siejantis su miestu ir negalvojantis apie politinę karjerą kokioje nors partijoje, taip pat ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio kuriamoje.

„Ne, negalvoju. Tikrai negalvoju, nes ten yra jo sritis, jis tokį kelią pasirinkęs, o mano darbas yra miestas“, – paklaustas, ar galvotų apie savo indėlį S. Skvernelio buriamoje partijoje, sakė Kauno meras.

Interviu BNS jis taip pat kalbėjo apie kitais metais Kauno laukiančius svarbius įvykius: Kauną – Europos kultūros sostinę bei S. Dariaus ir S. Girėno stadiono atidarymą, savo kaip miesto mero ateities planus, santykius su centrine valdžia, iniciatyvą plėsti Kauno ribas bei šiemet mieste vykusias LGBTQI eitynes.

– Pradėkime nuo didžiausio turbūt kitų metų renginio: Kaunas – Europos kultūros sostinė. Ar ramiai laukiate, su kokiomis nuotaikomis? Kaip Kaunas jam pasiruošęs ir ar matote kažkokių iššūkių, kas gali būti sudėtinga?

– Iššūkiai didžiausi yra būtent pandemija ir mane šiek tiek dar neramina orai, kokie bus sausio 22 dieną.

Bet miestas daugiau dalyvauja pinigais, žiūri, kaip juos išleidžia. Bet Kaunas 2022 vadovė Virginija Vitkienė yra subūrusi gerą komandą ir kol kas mes labai daug priekaištų jai neturime, nors būna, kad nuomonės nesutampa – tai normalu. Meno žmonėms atrodo vienaip, o inžinieriams, statybininkams – kitaip.

Bet nėra taip, kad V. Vitkienė eitų pas mane atsiskaityti – ne mano tai sritis, bet savivaldybė nėra atsitraukusi visiškai.

– Ar stadiono statybose viskas vyksta kaip suplanuota?

– Vieną kartą jau nukėlinėjome dėl rangovų pasirinkimo, o dabar viskas pagal planą eina ir tikrai planuojame, kad atidarymą galėsime daryti nuo birželio 1 dienos. Pažiūrėsime, ką sugalvosime daryti tame atidaryme: ar varžybas, ar gal kelis atidarymus. Nežinau.

– Pereinant prie politikos – įpusėjo jūsų antroji kadencija.

– Jau į galą: liko metai ir keturi mėnesiai.

– Taigi, šią kadenciją jūs mažiau matomas viešumoje esate, lyginant su pirmąja. Kas tai nulėmė?

– Nelabai žinau, kur aš pirmojoje kadencijoje mačiausi, bet gal visa Lietuva ir visas pasaulis buvo atviresnis – už tai ir matydavomės. Dabar reikėjo išmokti per pandemiją dirbti nuotoliniu būdu, susikviečiant žymiai mažiau darbuotojų į pasitarimus, laikantis atstumų.

– Bet ir pandemijos metu kiti merai – Vilniaus, Klaipėdos Šiaulių – buvo matomi, kritikavo centrinę valdžią. Kaunas laikėsi nuosaikiau. Sutikote su visais sprendimais ar tai buvo sąmoninga strategija?

– Kam ginčytis, kad ginčytumeisi? Nepakeisi, netapsi sveikatos apsaugos ministru kaip Aurelijus Veryga ar Arūnu Dulkiu. Tegu jie dirba savo darbą ir atsako. O kas iš to, kad tuščiai ginčysiesi?

Būdavo, kai padarome, kažkur kažkas pasako, kad va, taip reikia daryti. O pas mus jau padaryta.

– Kokia dabar jūsų santykiai su centrine valdžia? Jūs buvote didelis premjero Sauliaus Skvernelio palaikytojas ruošiantis rinkimams. Dabar valdžia pasikeitė, atėjo į ją ir jūsų oponentai iš Kauno – ar nėra sunku dabar dirbti?

– Nei oponentai, nei S. Skvernelis už mus nedirbo. Man svarbu šičia vietinė komanda, o vietinė komanda yra nuostabi.

O su S. Skverneliu – pažinojau visus premjerus, kiek jų yra buvę, ir esamą, dabartinę pažįstu, bet iš laikraščių. Su S. Skverneliu mus ir specialybė vienija kažkiek, bet tarp mūsų yra per didelis amžiaus skirtumas, kad taptume draugai. Tačiau kaip inžinerinio mąstymo abu, tai miestui ir man lengviau bendrauti su tokiu žmogumi. Susitikę mes kalbėdavome ne apie orą, ne apie atostogas ar kažką, bet apie darbus.

– O dabar vis dar susitinkate, bendraujate?

– Su S. Skverneliu – ne, bet tuojau susitiksime.

– Ar bus kalbama ir ar buvo kalbama apie jo partiją ir jūsų indėlį joje?

– Ne, mes nekalbėję ta tema.

– Ar galvojate apie tai?

– Ne, negalvoju. Tikrai negalvoju, nes ten yra jo sritis, jis tokį kelią pasirinkęs, o mano darbas yra miestas.

– Kitaip tariant, jeigu sulauktumėte pasiūlymo stoti į partiją pats, karjerą daryti per partiją, jūs tokio varianto nesvarstytumėte?

– Jeigu juokais atsakyti, kažkada, dar dirbant milicijoje ir policijoje, esu buvęs vienoje partijoje ir tada gal ir gerai, kad teisėsauga pirmoji Lietuvoje paėmė ir depolitizavosi. Visi išėjome iš partijos ir kažkaip daugiau neturėjau tokių minčių kažkur vėl stoti.

– O ką jūs galvojate apie savo politinę karjerą – ar kandidatuosite trečią kartą į merus?

– Dar yra šiek tiek laiko ir priklausys, kaip tie merai bus renkami – irgi čia dar neaišku. Dažniausiai kai žada vienaip, padaro kitaip – toks stumdymas tų merų.

– Bet dabar iš esmės yra sutarimas, kad tiesioginiai merų rinkimai liks, tai greičiausiai niekas nesikeis. Ar tokioje situacijoje jūs kandidatuotumėte?

– „Greičiausiai“. Netikiu aš partijomis.

– Nuo ko jūsų apsisprendimas priklausys, kandidatuosite ar ne trečiai kadencijai ir kada jūs galvojate, kad jis bus?

– Aš įsivaizduoju, kad miestas, jeigu jis iš tiesių atsistojo į tą tvarkymosi vagą, taip turėtų ir eiti toliau. Visų darbų nei aš gyvas būdamas, nei po mano mirties per vieną dieną nepasidarys, nes darbai atsiranda kiekvieną dieną su gyvenimu, su poreikiu. Bet Kaune dar tik turėk fantazijos ir darbų gali daryti, kiek nori.

– Tiek opozicija taryboje, tiek mieste dažnai kaltina, kad valdžia nesitaria, sprendimai priimami buldozeriu. Kaip jūs pats vertinate tuos priekaištus?

– Kaip čia geresnį žodį parinkti... sako netiesą, o liaudyje dažniausiai sako – meluoja. Yra savivaldybėje tarybos komitetai, kur gali kalbėtis kiek nori ir iš ten ateina į tarybą paruošti klausimai. Ir viskas – ateina, pristato.

Konservatoriams trūksta turbūt, kad jie galėtų fotografuotis ir panašiai. Bet darbas turi būti priimamas komitetuose ir priimtas sprendimas atitransliuojamas į tarybą.

– Ir visuomenėje yra tų nuomonių – sprendimų, kurie sukelia diskusijų.

– Pavyzdžiui?

– Šančiškių priekaištai dėl krantinės, dabar – senamiesčio akmenys: priekaištaujama, kad sprendimai priimami vienašališkai, jų neišdiskutavus.

– Ne. Bet vis tiek kažkaip išsispręs tas klausimas ir nereikės man asmeniškai spręsti ar tarybai spręsti. Čia sprendžia paveldosaugininkai, inžinieriai – kas daro projektus.

Aš nelabai suprantu, kas tam akmeniui pasikeis, ar tu padėsi jį mažiau lygų ir slidų, ar tu padarysi tvarkingesnį. Vieną pjūvį padarant akmuo nelabai keičiasi.

– Kalbant apie likusią kadenciją – kokį darbą ar kelis matote kaip pačius svarbiausius?

– Darbai tie patys – norėčiau, kad miesto gyventojų skaičius dar labiau didėtų ir kad visas apleistas teritorijas, kaip ir karinius dalinius, valstybė savo noru atiduotų miestui – galėtų ten daugiaaukščiai stovėti.

– Vienas iš būdų išplėsti Kauną buvo planas plėsti miesto ribas. Kokioje stadijoje jis dabar, ar kažkas daroma tuo klausimu?

– Labai teisingas planas – ne planas, o mūsų vieši pamąstymai žiūrint į tai, kas pasaulyje vyksta. Nereikia tiek savivaldybių Lietuvoje, tų rajonų beprotiškų. Būtų transportą lengviau organizuoti.

Ne, aš nebandau jų įgyvendinti. Apie tai niekas nekalba, nes tai būtų nenaudinga Lietuvoje egzistuojančioms partijoms: dabar tegu ir mažame miestelyje, bet jos turi kažkur tai merą, įtaką ir panašiai. Jie prarastų savo įtaką. O kodėl didžiosios partijos didžiuosiuose miestuose yra silpniausios?..

– Bet santykiai su partijomis, matyt, vis tiek yra svarbūs – štai buvo kilusi įtampa dėl kompensacijos lėšų transportui per COVID-19 pandemiją – Kaunas prašė daugiau, gavo mažiau.

– Galima sakyti, nieko buvome negavę. Atvirai reikia sakyti: Kaunas buvo gavęs tas pats, kaip nulį.

– Jūsų manymu, kiek partiniai ryšiai, skirtumai čia gali lemti arba nuo ko tai priklauso – gal turite atsakymą?

– Jeigu kažkas turi galimybę dalinti, tai tegu dalina dorai ir sąžiningai. Jūs eitumėte prie bažnyčios, kur būna žmonės sėdi ištiesę ranką ir jūs ne dėtumėte pinigėlį į tą kepurę, o imituotumėte, kad dedate ir iš ten pasiimtumėte. Kaip į jus tada reikėtų žiūrėti?..

– Manote, kad čia įvyko panašus veiksmas?

– Aš kitaip negaliu manyti pagal tą veiksmą, kuris buvo įvykęs. Žiūrint, kokių adresatų pinigai nepasiekė: Kaunas, Šiauliai... Apie ką kalbėti... Bėdos metu vieni aukoja, kitas imituoja, kad aukoja ir atėjęs pasiima.

Aš tokius vadinu kišenvagiais.

– Dar grįžtant šiek tiek prie šios kadencijos, ryškus ir kontraversiškas renginys buvo LGBT eitynės. Savivaldybė labai priešinosi šiam renginiui, bet jis galų gale įvyko. Iš perspektyvos žiūrint, ar teisinga buvo laikysena jų neleisti?

– Šiaip čia miestiečiai turi spręsti. Nemanau, kad miestiečiams labai rūpi tie renginiai ar kaip ten kas su kuo miega.

– Bet kalbu apie principą – neleisti renginio, kuris vėliau galų gale vis tiek įvyko ir teismas pripažino, kad tas sprendimas nebuvo teisėtas.

– Na visų tų teisėjų irgi nepatikrinsi, kokia jų orientacija. Bet miestas yra gyvas organizmas, čia turi būti visokių: ir tos lyties, ir tos. Jeigu net miestiečiai ir jūs ne visus savo pažįstamus žinote, jų seksualinę orientaciją – nebent tuos, kurie pakibina jus.

– Ar tai reiškia, kad ateityje Kaune lengviau bus tokius renginius surengti?

– Jeigu nebus kliūčių surengti, tai kodėl nerengti? Čia tikrai nematau jokių problemų. Bet aš nesuprantu gal tų žmonių – o ką parodo tas renginys, kam jis skirtas?

– O ką parodo „Žalgirio“ sirgalių eisena, studentų eisenos?

– Studentų eisena gerai, jauni žmonės atvažiuoja į miestą, gyvena, dirba.

– Aš suprantu, kad jūsų pagrindinis skepticizmas yra dėl to, kad jūs nelabai suprantate prasmę apie tai kalbėti?

– Pas mane nėra skepticizmo. Aš turbūt už jus daugiau pažįstu įvairios orientacijos žmonių ir nė vienas neina, kad... o kokia mano orientacija, ar žinai?..

– Kad turbūt... jokio skirtumo?

– Tai va ir man jokio skirtumo, kokia jūsų.

BNS