REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gatvė2024 m. Birželio 11 d. 16:30

V. Matijošaitis: jei valstybė neprisidės prie Kėdainių tilto statybų, jos truks ilgiau

Kaunas

BNS Fotobanko nuotr.

Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS.LT


304371

Kauno Vilijampolės mikrorajone statant vadinamąjį Kėdainių tiltą per Nemuną, meras Visvaldas Matijošaitis tikisi, kad prie jo finansavimo prisidės naujai išrinkta centrinė valdžia.

„Kėdainių tiltas bus 417 metrų, tai nėra didžiausias, bet nėra ir pigiausias. Jo kaina bus 115 milijonų (eurų – BNS), iš kurių kol kas turime pažadą iš Vyriausybės kiaurą nulį. Bet lauksime, gal pasikeis valdžia, nedaug beliko laukti“, – simbolinės kapsulės įkasimo renginyje antradienį kalbėjo Kauno meras.

Žurnalistams jis nurodė, kad „gyvenimas parodys, ar reikės vienam miestui rūpintis, ar centrinė valdžia kažkuo prisidės“, tačiau pažymėjo, kad negavus valstybės finansavimo, statybos gali trukti ilgiau.

„Jeigu neprisidės, reiškia, miestas ne trejus, ne ketverius metus statys, na, penkerius. Visi tiltai, kur pradžioje kalbėjau, buvo ir po 10, ir po 12 metų statyti, tai mes galim ir neatsilikt“, – teigė V. Matijošaitis.

Klausiamas, ar miestas iš savo biudžeto pajėgus įgyvendinti tokį projektą, jis tikino, jog Kaunas taupys, tačiau kaip, nedetalizavo: „Čia jau mano paslaptys.“

Pasak Kauno mero, tiltas reikalingas laisvam žmonių judėjimui, spūsčių mažinimui, taip pat prie tilto statomo gyvenamųjų namų kvartalo naujakurių susisiekimui.

„Čia formuojasi labai geras Brastos kvartalas, superiniai, geri, gražūs šiuolaikinės architektūros namai ir gyventojų skaičius čia gal priartės prie penkių tūkstančių, tai irgi jie turės pasiekti visus miesto galus“, – tvirtino V. Matijošaitis.

Tilto statybos prasidėjo pavasarį, apie kovo mėnesį, kai, anot rangovės „Autokaustos“ generalinio direktoriaus Juozo Kriaučiūno, teko susidurti su iššūkiais dėl pakilusio vandens ir sudėtingų sąlygų.

Jo teigimu, sutarta 115 mln. eurų su PVM kaina nėra didelė atsižvelgiant į darbų mastą.

„Nes apimtys iš tikrųjų labai didelės yra, tiek sudėtingumo požiūriu, tiek medžiagų ir darbų kaina. (...) Kol kas viskas gerai, nebrangsta“, – BNS sakė J. Kriaučiūnas.

„Šiuo metu įrengiami penkių atramų poliai. Vienos atramos jau įrengti yra, antros čia šalia rengiame, trečios taip pat gręžiami poliai ir kalamos apsauginės įlaidos, kad būtų įmanoma iškasti ir prieiti iki polių gręžimo“, – pažymėjo „Autokaustos“ vadovas.

Tilto statybų pabaiga pagal rangos darbų sutartį numatyta 2027-ųjų kovą.

Du rašto ateities kartoms egzempliorius antradienį statybvietėje vykusioje simbolinėje ceremonijoje pasirašė V. Matijošaitis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kai kurie savivaldybės administracijos atstovai, mero kvietimu – valdančiojo „Vieningo Kauno“ nariai.

Viena simbolinė kapsulė įbetonuota statybos vietoje, kita bus perduota saugoti Kauno miesto muziejui.

417 metrų ilgio tiltas per Nemuną sujungs Brastos ir Užnemunės gatves. 23,2 m pločio tilte bus sutalpintos keturios eismo juostos, pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtos zonos.

Tilto projektą parengė „Processoffice“ architektai bendradarbiaujant su „Kelprojekto“ inžinieriais.

„Žinau, kad Kaune yra nemaža opozicija tarp architektų ir šiaip Kauną mylinčių žmonių šitam tiltui, kuris lyg tai įsiterpia į jautrią centrinę Lietuvos erdvę, santakos erdvę“, – renginyje kalbėjo „Processoffice“ vadovas architektas Vytautas Biekša.

Pasak jo, dėl to tiltas projektuotas asimetriškas, stengtasi, kad jis ne tik sujungtų krantus ir pasiūlytų greitą važiavimą, bet ir suteiktų „subtilesnių panoramų, malonaus pasivaikščiojimo ir vaizdų funkciją atliktų“.

Tiltas suprojektuotas su amfiteataru, orientuotu į Kauno senamiestį, integruojant krantines, taip sujungiant pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą.

redakcija@bns.lt, Lietuvos naujienų skyrius



REDAKCIJA REKOMENDUOJA